Ikona Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu

Ikona Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu
Aktualu iki 2018-12-30

Nežinomas dailininkas, Kretos-Veneto mokykla, XV a. II p.
Medis, tapyba, auksavimas
45 x 34 cm
Inv. Nr. VR-84
Ikoną Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įsigijo 2006 m. Italijoje Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Ikonoje auksiniame fone vaizduojama Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, abipus Marijos galvos matomos raidės MP ΘV – tai sutrumpinimas graikų kalba, reiškiantis Dievo Motiną (Theotokos). Virš Kūdikio galvos įkomponuotos raidės IC XC – Jėzaus Kristaus monograma. Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikio galvas supa apskritimo formos nimbas, simbolizuojantis dangų ir amžinąjį gyvenimą. Kūdikis dešine ranka laimina, o kairėje laiko išvyniotą ritinėlį su sutrumpintu įrašu graikų kalba ΠΝΕΥΜΑ ΚΥΡΙΟΥ ΕΠ ΕΜΕ ΟΥ ΕΙΝΕΚΕΝ ΕΧΡΙΣΕ ΜΕ („Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams“). Tai citata iš Evangelijos pagal Luką (Lk 4, 18), ji dažna ir kituose Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu vaizduojančiuose darbuose.

Ši ikona priskiriama Madre della Consolazione (Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos) tipui. Ikonos Madre della Consolazione pavadinimas kildinamas nuo Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu vaizduojančios XV a. freskos, esančios Romos Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos (Santa Maria della Consolazione) bažnyčioje (Italija). Minėta freska gerokai skiriasi nuo Madre della Consolazione ikonų. Daugiausia kompozicinių skirtumų. Freskoje Švč. Mergelė Marija vaizduojama visafigūrė, o ant jos dešinio kelio stovi Kūdikis. Madre della Consolazione tipo ikonų pagrindiniai bruožai: ant Kristaus kelių uždėta Švč. Mergelės Marijos ranka, charakteringas Kūdikio galvos pasukimas priešinga kojoms kryptimi. Taip pat būdingas Marijos maforijaus audinio ir kraštų dekoras, jo susegimas sagtele, po maforijumi dėvima galvą gaubianti permatoma skraistė. Yra kelios Madre della Consolazione tipo ikonų variacijos. Be Valdovų rūmų muziejuje saugomos ikonos, vaizduojančios Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu, laikančiu išskleistą ritinėlį su tekstu graikų kalba, žinomos dar dvi: Jėzus, rankoje laikantis susuktą ritinėlį ir Žemės rutulį. Pastarosios kur kas dažniau pasitaiko nei Valdovų rūmų muziejaus turima ikona. Madre della Consolazione tipas yra gerai žinomas Šiaurės Italijoje, šio tipo ikonos kūrė švelnumo įspūdį, amžininkus žavėjo subtiliai Marijos veide paslėptos emocijos.

Visuotinai priimta manyti, kad Kretos-Veneto mokyklos atstovas Nikolaos Zafuris (m. iki 1501) buvo Madre della Consolazione tipo kūrėjas, jis kartu su kitais šios mokyklos atstovais prisidėjo prie šio tipo ikonų populiarinimo.

Kretos-Veneto mokyklai priskiriami XV–XVII a. Kretos saloje ikonas tapę meistrai. Tačiau sąvoka iki šiol nėra visuotinai įtvirtinta, pasitaiko ir kitų pavadinimų, nusakančių tą pačią mokyklą.

Ikonos pas Lietuvos didžiuosius kunigaikščius patekdavo kaip dovanos, iš rašytinių šaltinių žinoma, kad ikonų būta Lietuvos didikų namuose, koplyčiose, katalikų bažnyčiose.

Ikona Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (Madre della Consolazione tipas su Žemės rutuliu), XV a. pab., privati kolekcija

Ikona Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (Madre della Consolazione tipas su išvyniotu ritinėliu), XV a. II p., The British Museum

Ikona Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (Madre della Consolazione tipas su ritinėliu), XVI a. I p., Byzantine & Christian Museum

Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Antanas Lukšėnas

Panaudota literatūra
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 164.
Lymberopoulou A. „The Madre della Consolazione icon in the British Museum: Post-Byzantine Painting, Painters, and Society on Crete“, in: Jahrbuch der Österreichischen Byzantinistik, Bd. 53, hrsg. W. Hörandner, 2003, S. 239–255.
Lymberopoulou A. Audiences and markets for Cretan icons“, in: Viewing Renaissance Art, edited by K. W. Woods, C. M. Richardson, and A. Lymberopoulou, Yale University Press, 2007, p. 171–206.

Peterson T. G. „Crete, Venice, the Madonneri and a Creto-Venetian Icon in the Allen Art Museum“, in: Allen Memorial Art Museum Bulletin, 1968, vol. 25, No. 2, p. 53–83.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Marsas ir Venera

Marsas ir Venera

20251103

Po 64 metų Romos gaisro imperatorius Neronas (54–68) pradėjo didžiules statybas ant Eskvilino kalvos. Didingo komplekso svarbiausiu statiniu tapo Aukso rūmai (lot. Domus Aurea), kurių puošybai gausiai naudotas auksas, o sienos ir lubos buvo dekoruotos stiuko lipdiniais ir freskomis. Tačiau vos po kelerių metų mirus Neronui statybos darbai buvo sustabdyti. Didžiulis kompleksas su rūmais ir kitais pastatais palaipsniui užstatytas, o Aukso rūmai atsidūrė po žeme. Tik XV a. pabaigoje juos naujai atrado Renesanso dailininkai, kurie tyrinėjo ir kopijavo antikines freskas. Vėlesniais amžiais susidomėjimas šiomis freskomis tik didėjo.
 
XVIII a. aštuntame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė dailininką Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 Aukso rūmų sieninės tapybos vaizdai.

 

Plačiau

Publikuota: 2018-12-24 Atnaujinta: 2018-12-21 14:33
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika