Nežinomas dailininkas, Kretos-Veneto mokykla, XV a. II p.
Medis, tapyba, auksavimas
45 x 34 cm
Inv. Nr. VR-84
Ikoną Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įsigijo 2006 m. Italijoje Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Ikonoje auksiniame fone vaizduojama Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, abipus Marijos galvos matomos raidės MP ΘV – tai sutrumpinimas graikų kalba, reiškiantis Dievo Motiną (Theotokos). Virš Kūdikio galvos įkomponuotos raidės IC XC – Jėzaus Kristaus monograma. Švč. Mergelės Marijos ir Kūdikio galvas supa apskritimo formos nimbas, simbolizuojantis dangų ir amžinąjį gyvenimą. Kūdikis dešine ranka laimina, o kairėje laiko išvyniotą ritinėlį su sutrumpintu įrašu graikų kalba ΠΝΕΥΜΑ ΚΥΡΙΟΥ ΕΠ ΕΜΕ ΟΥ ΕΙΝΕΚΕΝ ΕΧΡΙΣΕ ΜΕ („Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams“). Tai citata iš Evangelijos pagal Luką (Lk 4, 18), ji dažna ir kituose Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu vaizduojančiuose darbuose.
Ši ikona priskiriama Madre della Consolazione (Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos) tipui. Ikonos Madre della Consolazione pavadinimas kildinamas nuo Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu vaizduojančios XV a. freskos, esančios Romos Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos (Santa Maria della Consolazione) bažnyčioje (Italija). Minėta freska gerokai skiriasi nuo Madre della Consolazione ikonų. Daugiausia kompozicinių skirtumų. Freskoje Švč. Mergelė Marija vaizduojama visafigūrė, o ant jos dešinio kelio stovi Kūdikis. Madre della Consolazione tipo ikonų pagrindiniai bruožai: ant Kristaus kelių uždėta Švč. Mergelės Marijos ranka, charakteringas Kūdikio galvos pasukimas priešinga kojoms kryptimi. Taip pat būdingas Marijos maforijaus audinio ir kraštų dekoras, jo susegimas sagtele, po maforijumi dėvima galvą gaubianti permatoma skraistė. Yra kelios Madre della Consolazione tipo ikonų variacijos. Be Valdovų rūmų muziejuje saugomos ikonos, vaizduojančios Švč. Mergelę Mariją su Kūdikiu, laikančiu išskleistą ritinėlį su tekstu graikų kalba, žinomos dar dvi: Jėzus, rankoje laikantis susuktą ritinėlį ir Žemės rutulį. Pastarosios kur kas dažniau pasitaiko nei Valdovų rūmų muziejaus turima ikona. Madre della Consolazione tipas yra gerai žinomas Šiaurės Italijoje, šio tipo ikonos kūrė švelnumo įspūdį, amžininkus žavėjo subtiliai Marijos veide paslėptos emocijos.
Visuotinai priimta manyti, kad Kretos-Veneto mokyklos atstovas Nikolaos Zafuris (m. iki 1501) buvo Madre della Consolazione tipo kūrėjas, jis kartu su kitais šios mokyklos atstovais prisidėjo prie šio tipo ikonų populiarinimo.
Kretos-Veneto mokyklai priskiriami XV–XVII a. Kretos saloje ikonas tapę meistrai. Tačiau sąvoka iki šiol nėra visuotinai įtvirtinta, pasitaiko ir kitų pavadinimų, nusakančių tą pačią mokyklą.
Ikonos pas Lietuvos didžiuosius kunigaikščius patekdavo kaip dovanos, iš rašytinių šaltinių žinoma, kad ikonų būta Lietuvos didikų namuose, koplyčiose, katalikų bažnyčiose.
Medžiagą parengė Rita Lelekauskaitė
Fotografas Antanas Lukšėnas
Panaudota literatūra
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas, sudarė D. Ramonienė, Vilnius, 1997, p. 164.
Lymberopoulou A. „The Madre della Consolazione icon in the British Museum: Post-Byzantine Painting, Painters, and Society on Crete“, in: Jahrbuch der Österreichischen Byzantinistik, Bd. 53, hrsg. W. Hörandner, 2003, S. 239–255.
Lymberopoulou A. „Audiences and markets for Cretan icons“, in: Viewing Renaissance Art, edited by K. W. Woods, C. M. Richardson, and A. Lymberopoulou, Yale University Press, 2007, p. 171–206.
Peterson T. G. „Crete, Venice, the Madonneri and a Creto-Venetian Icon in the Allen Art Museum“, in: Allen Memorial Art Museum Bulletin, 1968, vol. 25, No. 2, p. 53–83.
