Žiedas su chalcedonu ir perlu (?)

Aktualu iki 2018-12-23

Sidabras, auksavimas, perlas (?), chalcedonas
XIV a. pab. – XV a. pr.
Žiedo skersmuo 1,85 x 2,3 cm
Blaževičius P., Bugys P., Kaminskaitė I. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. LDK valdovų rūmų rytinio ir šiaurinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2006–2008 m. ataskaita, radinio inv. Nr. M 1708.
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Konservavo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 812/6256 (Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys“)
Brangiuosius akmenis identifikavo Violeta Kisielienė (Lietuvos prabavimo rūmai)
Metalo lydinio tyrimus atliko Ingrida Žūkienė ir Irena Smaliukienė (Lietuvos prabavimo rūmai)

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje archeologai rado aukštos prabos sidabrinį paauksuotą žiedą. Dendrochronologinių tyrimų duomenimis, kultūrinis sluoksnis, kuriame jis buvo aptiktas, datuojamas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Šiuo metu žiedas eksponuojamas Valdovų rūmų muziejaus Valdovų lobyne.

Priekinė žiedo dalis masyvi, puošni, dėžutės formos (2,55 x 2,2 cm). Jo centre – akutė su visiškai suaižėjusia ir struktūriškai suirusia juvelyrine medžiaga. Išliko prastos būklės, todėl ilgą laiką nesisekė nustatyti, kokia tai medžiaga. Vis dėlto gemologams pavyko ją identifikuoti – tikėtina, kad tai perlo, patekusio į agresyvią aplinką, likučiai. Žiedas puoštas ir keturiomis (išliko trys) šešialapėmis gėlytėmis bei keturiomis akutėmis, iš kurių išlikusi tik viena – šviesiai gelsvas su pilkšvu atspalviu kabošono (ovalo) formos brangusis akmuo – kvarcas-chalcedonas.

Žiedo lankelis puoštas geometriniu ornamentu, kiek panašiu į XIII a. žiedo lankelį, rastą Brėmene (Vokietija) vyskupo kape. Žinoma, kad tokių tauriųjų metalų žiedų yra ir kituose Europos kraštuose. Vienas jų – auksinis imperatoriaus Henriko IV žiedas, puoštas safyru ir perlais (XII a.). Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje rastas žiedas taip pat galėjo priklausyti aukšto socialinio sluoksnio atstovui.

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra
Rech M. „Das Handwerk in Bremen“, in: Lübecker Kolloquium zur Stadtarchäologie im Hanseraum, Bd. V: Das Handwerk, hrsg. von M. Gläser, Lubeck, 2006, S. 303, Abb. 1.
Valatkevičienė R., Kisielienė V. Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 4: MMXIV–MMXVI, comparavit G. Striška, Vilnius, 2018.
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comparavit G. Striška, Vilnius, 2012.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stepono Batoro portretas

20250210

Grafikos darbe pavaizduotas Lenkijos ir Lietuvos valdovas Steponas Batoras (1575/1576–1586) – jauniausias Transilvanijos vaivados Stepono VI (1477–1534) ir Onos Kotrynos Telegdi (1492–1547) sūnus. Po Izabelės Jogailaitės sūnaus Jono Žygimanto mirties buvo išrinktas Transilvanijos kunigaikščiu (1571–1576). 1574 m. valdovui Henrikui Valua (1573–1575) atsisakius Abiejų Tautų Respublikos sosto ir 1575 m. Lenkijos didikams išrinkus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) seserį Oną Jogailaitę (1523–1596), Steponas Batoras išrinktas Lenkijos karaliumi su sąlyga, kad taps jos sutuoktiniu.

 

Plačiau

Publikuota: 2018-12-17 Atnaujinta: 2018-12-16 16:30
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika