Karpio žiaunadangtis

Karpio žiaunadangtis, XIV a. pab. – XV a. pr.
Aktualu iki 2019-07-07

XIV a. pab. – XV a. pr.
Blaževičius P., Bugys P. Vilniaus Žemutinės pilies LDK valdovų rūmų teritorijos (u. k. 141 ir u. k. 24705) ploto į pietus nuo I oficinos detaliųjų archeologinių tyrimų 2005–2009 m. ataskaita, Vilnius, 2017, kaulo inv. Nr. 54993/2 (209).

Archeologai Vilniaus pilių komplekse surado vos kelis karpių kaulus. Vienas jų – žiaunadangtis, datuojamas XIV a. pabaiga – XV a. pradžia. Jis buvo maždaug 10–30 kg svorio žuvies. Tai seniausia iki šiol Lietuvoje žinoma karpių skeleto dalis. Atsižvelgiant į karpių paplitimą Rytų Europoje, aptiktas XIV a. pabaiga – XV a. datuojamas karpio kaulas Vilniuje yra ankstyvas radinys, nes karpiai ir Lenkijoje išplinta tik XV–XVI amžiuje.

Karpiai yra visaėdės žuvys. Jos toleruoja mažą deguonies kiekį, be vandens gali išgyventi keletą parų ir auga greičiau negu karšiai – į juos panašiausios vietinės Europos karpinių šeimos žuvys, kurios buvo auginamos tvenkiniuose dar prieš išplintant karpiams. Tai vienos svarbiausių karpių savybių, dėl kurių jie buvo mėgstami ir greitai išpopuliarėjo Europoje. Prie to prisidėjo ir ankstyvųjų Viduramžių „žuvų krizė“ Vakarų Europoje, kai natūraliuose vandens telkiniuose dėl užtvankų, pernelyg intensyvios žvejybos, žemės ūkio darbų, taršos (daugiausia buitinėmis nuotekomis ir odos bei tekstilės pramonės atliekomis) stipriai sumažėjo žuvų, ypač tų, kurias mėgo elitas, – eršketų ir lašišinių žuvų rūšių.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė

Panaudota literatūra ir šaltiniai
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
Hoffmann R. C. „Remains and Verbal Evidence of Carp (Cyprinus carpio) in Medieval Europe“, in: Fish exploitation in the past. Proceedings of the 7th meeting of the I.C.A.Z. Fish Remains Working Group, ed. by W. van Neer, Tervuren, 1994, p. 139–150.
Hoffmann R. C. „Environmental Change and the Rise of the Common Carp Culture in Medieval Europe“, in: Guelph Ichthyology Reviews, 1995, vol. 3, p. 57–85.

Houghton W., Lydon A. F. British Fresh-Water Fishes, London, 1879.
Makowiecki D. „Exploitation of early medieval aquatic environments in Poland and other Baltic sea countries: an archaeozoological consideration“, in: Settimane di studio del Centro italiano di studi sull’alto Medioevo, 2008, vol. 55(2), p. 253–777.
Piličiauskienė G. Zooarcheologinės medžiagos, surastos Vilniaus pilių komplekse, pirminio identifikavimo sąvadas, Vilnius, 2018, LDKVR mokslinis archyvas, b. GTA-45.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-07-01 Atnaujinta: 2019-07-03 13:42
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika