Lenktinis peilis

Sulenkiamasis peilis po restauravimo
Aktualu iki 2019-07-14

XVIII a.
Geležies lydinys, vario lydinys, kaulas
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies teritorija. Pilies vartų archeologiniai tyrimai 2007–2008 m., radinio inv. Nr. 1688.
Restauravo Mantvidas Mieliauskas, rest. prot. Nr. 476/14015 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

2008 m. tyrinėjant Pilies vartus ir jų aplinką Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, XVIII a. sluoksnyje, aptiktas lenktinis peilis.

Ankstyviausi žinomi lenktiniai peiliai atsirado geležies amžiuje. Jų ašmenys būdavo gaminami iš geležies, o rankenos – iš kaulo arba medžio. Lenktinis peilis su kaulo rankena, datuojamas maždaug 600–500 m. pr. Kr., rastas Halštato kultūrai priskiriamoje vietovėje Austrijoje.

Kitaip nei šiuolaikinių kišeninių peilių, senovinių sulenkiamų įrankių ašmenys nebūdavo „užrakinami“. Jie paprasčiausiai būdavo pasukami ant ašies. Norint atlenkti peilio geležtę, reikėdavo suimti šio įrankio geležtės kotelį. Labai panašiai laikomas šiuolaikinis tiesus skustuvas.

Pirmieji spyruokliniai peiliai (angl. spring-back knives) buvo sukurti apie 1660 m. Anglijoje. Tačiau masinė jų gamyba pradėta tik XIX amžiuje.

Šį XVIII a. lenktinį peilį būtų galima priskirti peilių su slystančia jungtimi (angl. slipjoints) tipui. Tokie įrankiai turi gana nesudėtingą konstrukciją: atlenkti ašmenys neužfiksuojami, juos prilaiko plokščias strypelis arba juostinė spyruoklė (angl. backspring), leidžianti sulenkti geležtę.

Medžiagą parengė Mantvidas Mieliauskas
Fotografai Vytautas Abramauskas (po restauravimo), Mantvidas Mieliauskas (per restauravimą)
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas

Panaudota literatūra
Horvath L., Kelemen M. H., Uzsoki A., Vadász É. Corpus of Celtic Finds in Hungary, vol. 1: Transdanubia, Budapest, 1987.
Moore S. Penknives and Other Folding Knives, Buckinghamshire, 2006.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Publikuota: 2019-07-08 Atnaujinta: 2019-07-09 08:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika