Keturragės avies kaukolės dalis

1 pav. Keturragės avies (XV a.) kaukolės dalis (vaizdas iš nugaros)
Aktualu iki 2019-08-18

XV a.
Tautavičius A., Urbanavičius V. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos 1995 m. archeologinių tyrimų ataskaita, Vilnius, 1996, kaukolės inv. Nr. 43699.

Per 1995 m. archeologinius tyrinėjimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, XV a. datuojamame sluoksnyje, aptiktas unikalus radinys – keturragės avies kaukolės dalis. Tai buvo jauna, tikėtina, kad ne vyresnė negu dvejų metų patelė. Tokio tipo avys – itin retos Lietuvoje. Iki tol buvo žinomas tik vienas keturragis individas, taip pat rastas Vilniuje (datuojamas XVI–XVIII a.).

Nedidelės keturragės avys šiais laikais daugiausia paplitusios Škotijoje, Meno saloje, o Islandijoje – tai primityvių Jokūbo, Meno Lochtano (Manx Loaghtan), Hebridų salų ir Islandijos veislių avys. Pavienės daugiaragės avys žinomos nuo akmens amžiaus Turkijoje, Lenkijoje, tačiau plačiau paplito tik ankstyvaisiais Viduramžiais. Daugiausia jų randama Šiaurės, Šiaurės Vakarų bei Vidurio Europoje. Tokių avių plitimas siejamas su žmonių migracija. Avys paplitusios vikingų lankytose vietovėse. Tačiau manoma, kad ten jos gyveno dar prieš pasirodant šiems kariams. Arčiausiai Lietuvos keletas keturragių Viduramžiais–Naujaisiais laikais datuojamų avių aptikta Estijoje ir Šiaurės Lenkijoje. Galima daryti prielaidą, kad mūsų rastas egzotiškai atrodęs gyvūnas yra ne vietinės kilmės ir buvo specialiai atvežtas į Vilnių. Kita vertus, tai gali būti ir atsitiktinė mutacija.

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudoti šaltiniai ir literatūra
Piličiauskienė G. Zooarcheologinės medžiagos, surastos Vilniaus pilių komplekse, pirminio identifikavimo sąvadas, Vilnius, 2018, LDKVR mokslinis archyvas, b. GTA-45.
Bartosiewicz L., Gal E. Shuffling Nags, Lame Ducks. The Archaeology of Animal Disease, Oxford, 2013.
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
Putelat O. „Le bestiaire polycère“, in: Revue de Paléobiologie, 2005, vol. 10, p. 293–301.
Peterio Mazellio (1761–1797, Londonas) raižinys, in: wellcomelibrary.org, No 40784i, http://catalogue.wellcomelibrary.org/record=b1198604 [žiūrėta 2018-11-06].

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

Gobelenas „Karaliaus Kyro dekreto paskelbimas“ (serija „Kyro didžiojo istorija“)

20261102

Gobelene vaizduojamas pranašo Izaijo knygos 45 skyriuje užrašytas tekstas (Iz 45), kuriame Dievas kreipiasi į Persijos karalių Kyrą, pareikšdamas, kad Jis pasirinko jį savo dieviškos valios įrankiu, nors Kyras Jo nepažįsta. Dievo vedamas Kyras leido į Babiloną ištremtiems izraelitams sugrįžti į Jeruzalę ir atstatyti 586 m. pr. Kr. sunaikintą šventyklą. Audinyje vaizduojamos dvi įvykio scenos: vienoje jų Persijos karalius Kyras skelbia savo dekretą, kitoje šis karalius izraelitų šventyklai grąžina išgrobstytas vertybes. Šv. Rašte rašoma, kad Kyras visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbė tokį sprendimą: „VIEŠPATS, Dangaus Dievas, atidavė man visas žemės karalystes ir pavedė man pastatyti jam Namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Todėl tesileidžia į kelionę visi, kas priklauso jo tautai. Jų Dievas juos telydi!“ (2 Kr 36). 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-08-12 Atnaujinta: 2019-07-26 09:34
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika