Kalakuto posnapis

2 pav. Ankstyviausio (XVI a. I p.) Lietuvoje rasto kalakuto posnapis
Aktualu iki 2019-08-11

XVI a. I p.
Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, Vilnius, 2015, kaulo inv. Nr. 3.

Per 2014 m. archeologinius tyrimus Valdovų rūmų rytinio korpuso šiauriniame priestate surastas seniausias iki šiol Lietuvoje žinomas kalakuto snapo kaulas – posnapis. Datavus kaulą AMS 14C metodu, nustatyta ir santykinai tiksli data: Poz 29475: 290±30 BP, 1492–1663 AD (cal).

Į Europą kalakutai atkeliavo iš Šiaurės Amerikos, kur minėti paukščiai buvo prijaukinti dviejose atskirose vietose 800–100 m. pr. Kr. Vilnių šie stambūs ir mėsingi paukščiai (patinai svėrė apie 10 kg, o patelės – 4 kg) pasiekė, regis, labai greitai. Greičiausiai pirmieji kalakutai į rūmus pateko kaip dovanos tam jie puikiai tiko ne tik todėl, kad buvo nematyta naujovė mūsų kraštuose, bet ir dėl įspūdingos išvaizdos, kuri buvo itin svarbi sudedamoji kiekvienos „gyvosios“ dovanos dalis.

Jau XVI a. pabaigoje kalakutai nuolat (nors ir nelabai dažnai) minimi rašytiniuose šaltiniuose, kad paprastai švenčių proga patiekiami ant valdovų stalų. Šie paukščiai buvo naujovė, svėrė daugiau negu povai, tačiau jų kaina, minima 1588 m. Trečiajame Lietuvos Statute, buvo santykinai nedidelė – 20 grašių, t. y. tik tris kartus didesnė negu kaplūnų ir net devynis kartus mažesnė negu povų. Tad galima manyti, kad jau XVI a. viduryje XVI a. antroje pusėje kalakutai galėjo būti gana plačiai paplitę ir veisiami vietoje, bent jau pažangiausiuose dvaruose. Tai patvirtintų XVI a. antroje pusėje aukštuomenės valgiaraštyje nuolat (nors ir nedažnai) minimi kalakutai.

Laukinis kalakutas, iliustracija iš: John James Audubon, 1827–1838, Birds of America, https://www.audubon.org/news/just-time-thanksgiving-new-audubon-exhibit-gallant-wild-turkey-lead

Medžiagą parengė Povilas Blaževičius, Giedrė Piličiauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Panaudota literatūra ir šaltiniai
Blaževičius P., Dambrauskaitė N., Luik H., Piličiauskienė G., Rumbutis S., Zarankaitė-Margienė T. Vilniaus pilių fauna: nuo kepsnio iki draugo. Monografija, Vilnius, 2018.
Laužikas R. Istorinė Lietuvos virtuvė, Vilnius, 2014.

Speller C., Brian F., Kemp M., Wyatt S. D., Monroe C., Lipe W. D., Arndt U. M., Yang D. Y. Ancient Mitochondrial DNA Analysis Reveals Complexity of Indigenous North American Turkey Domestication. Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America, 2010, vol. 107(7), p. 2807–2812.
Piličiauskienė G. Zooarcheologinės medžiagos, surastos Vilniaus pilių komplekse, pirminio identifikavimo sąvadas, Vilnius, 2018, LDKVR mokslinis archyvas, b. GTA-45.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

Knyga „Bartoli commentaria in primam digesti novi partem doctilis vire domino Petri Pauli Parisii cardinalis admodum reverendi non paucis additionibus nuper illustrata acuratesque castigata“

20260413

XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo postglosatorių, arba komentatorių, pasaulietinė teisės mokykla, kurios atstovai buvo XII–XIII a. veikusios glosatorių mokyklos pasekėjai. Šios mokyklos atsiradimas susijęs su Romos teisės atgimimu Viduramžiais ir Digestų, arba Pandektų, rinkinių atradimu. Glosatoriai tyrinėjo romėnų civilinės teisės veikalus ir pildė juos glosomis (paaiškinimais, pastabomis), komentavo ir interpretavo teisines sąvokas bei principus. Postglosatoriai glosų jau neberašė, bet sistemiškai ėmėsi tirti visą teisės akto turinį, o ne tik pavienes jo sąvokas, rašė išsamius komentarus ir remdamiesi Aristotelio tekstais, ir taikydami kitus scholastinius metodus.
Bartolas de Sasoferatas buvo vienas žymiausių Viduramžių postglosatorių, davęs vardą visai Romos pasaulietinės teisės komentatorių mokyklai – bartolistams. Jis buvo Perudžos ir Bolonijos universitetų auklėtinis, Pizos ir Perudžos universitetų teisės profesorius, civilinės teisės specialistas, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio IV (1316–1378, valdė 1355–1378) patarėjas.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2019-08-05 Atnaujinta: 2019-07-26 09:33
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika