II tūkst. pr. Kr. pab. – I tūkst. pr. Kr.
Ilgis 9,8 cm, plotis 3,65 cm, aukštis 3,65 cm, skylės skersmuo 1,55 cm
Diabazas-porfyritas (korėtos migdolinės tekstūros diabazas)
Striška G. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir rytinio korpusų prieigų archeologinių tyrimų 2003–2004 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 9241.
Uolieną nustatė Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija, vedėja Gražina Skridlaitė
Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijoje surasta apie 500 tūkstančių įvairiausių archeologinių radinių. Dauguma jų susiję su Viduramžių pilies statybomis, didžiųjų kunigaikščių rezidavimu ir dvaro veikla. Tarp statybinės keramikos, koklių, odos ir medžio dirbinių aptikta ir pačių ankstyviausių šios teritorijos gyventojų pėdsakų. Vienas tokių – Pilies kalno vakarinėje papėdėje surastas akmeninis laivinis kovos kirvis. Jis itin dailiai nugludintas, suapvalintomis briaunomis, suformuoti smailėjantys ašmenys, penties dalis suapvalinta. Rastas kirvelis jau aptrupėjęs, ašmenų ir penties dalys nuskilusios. Kirvio skylė išgręžta kiek arčiau penties, jos apačioje yra pailginta movelė. Kirvis pagamintas iš diabazo-porfyrito (korėtos migdolinės tekstūros diabazo). Tokio tipo akmenų aptinkama ir Lietuvos teritorijoje.
Kirvis surastas dabartinių Valdovų rūmų pastato šiaurinėje pusėje, buvusio Pilies kalno vakariniame šlaite. Gali būti, kad čia jį pametė ant Pilies kalno arba jo papėdėje esančioje aukštumoje stovyklavietę įsirengę žmonės.
Panašių kirvių aptikta Kretuono 1A gyvenvietėje, vienas saugomas Papilės vidurinės mokyklos muziejaus rinkinyje.
Eksponatas skelbiamas norint paminėti žymios Lietuvos archeologės, akmens amžiaus tyrinėtojos habil. dr. Rimutės Rimantienės 100-mečio jubiliejų. Specialistę nuoširdžiai sveikina Valdovų rūmų bendruomenė!
Medžiagą parengė Gintautas Striška
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkė Rita Manomaitienė
Naudota literatūra
Gaigalas A. „Akmeninių kirvukų ir kitų akmens įrankių petrografinė sudėtis ir medžiagos šaltiniai“, in: Geologija, Vilnius, 2001, Nr. 36.
Gaigalas A. „Akmens kirvių ir kirvukų, saugomų Papilėje, petrografinė analizė“, in: llt.lt, Vilnius, 2006, p. 251–278, interneto prieiga: http://llt.lt/pdf/geologija_7.pdf [žiūrėta 2020-09-30] (straipsnis spausdintas monografijoje Papilė (ser. Lietuvos valsčiai, kn. 11), sudarytoja V. Girininkienė, Vilnius, 2004, d. 1, p. 64–91).
Girininkas A. Kretuonas. Vidurinis ir vėlyvasis neolitas (ser. Lietuvos archeologija, t. 7), atsakingasis redaktorius A. Tautavičius, Vilnius, 1990.
Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 1: Akmens ir žalvario amžiaus paminklai, Vilnius, 1974.
Merkevičius A. „Karyba Lietuvos teritorijoje žalvario amžiuje“, in: Karo archyvas, mokslinis redaktorius ir sudarytojas G. Surgailis, Vilnius, 2005, t. 20, p. 8–49.
Salatkienė B. „Papilės archeologijos paminklai ir jų tyrinėjimai“, in: llt.lt, Vilnius, 2006, p. 50–99, interneto prieiga: http://llt.lt/pdf/archeologija_050-099.pdf [žiūrėta 2020-09-30] (straipsnis spausdintas monografijoje Papilė (ser. Lietuvos valsčiai, kn. 11), sudarytoja V. Girininkienė, Vilnius, 2004, d. 1, p. 125–174).
