Medalis Kijevo užėmimui 1651 m. atminti

Aktualu iki 2020-11-08

Kopija pagal 1652 m. Sebastiano Dadlerio (Sebastian Dadler, 1586–1657) sukurtą medalį Kopijos autorius Ježis Panasiukas (Jerzy Panasiuk)
Varšuva, Lenkija, 2014 m.
Baltasis metalas, kalyba; skersmuo 66,51 mm, storis 2,99 mm
Įrašas averse – KIIOVIOS ARCVS FRACTOS PHARETRASQVE REBELLES RADZIVIL EN TRADIT REX CASIMIRE TIBI. / KIOVIA ·RECEPTA·M: DC: LI:
Įrašas reverse – SUB AUSPICIA / REGNI / IOANNIS CASIMIRI, / TURBATI LICET PER COSACO, / RUM INSOLENTIAM, SED OPPRES, / S A REBELLIONE FELICIS, EXERCI, / TUS LITUANICUS DUCE / IANUSSIO / RADIVILIO, SERVATIS PATRIAE FINI, / BUS, OCCUPATO VI ET CONSILIO BORY, / STHENIS TRAIECTU, REBELLIUM DU, / CIBUS ALTERO NIEBABA CAESO ET OC, / CISO, ALTERO ANTONIO PROFLIGA, / TO ET PULSO, ATQUE PER STRA, / TA HOSTIUM CADAVERA APERTA / FERRO VIA KIIOVIAM USQUE / PERRUPIT, ET HANC REGIO, / NIS AC REBELLIONIS ME, / TROPOLIM, OCCUPAVIT·/ ANNO DOMINI / M. D. C. L. I.
Inv. Nr. VR-1031
2017 m. padovanojo kunigaikštis Motiejus Radvila (Maciej Radziwiłł, Lenkija)

Medalis skirtas Kijevo užėmimui 1651 m. atminti. Jo averse – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas ir Vilniaus vaivada kunigaikštis Jonušas Radvila (1612–1655), priimamas Lenkijos ir Lietuvos valdovo Jono Kazimiero Vazos (1648–1668, † 1672) Kijevo užėmimo proga.

Jonušas Radvila gimė etmono Kristupo Radvilos ir Onos Kiškaitės šeimoje. Buvo Radvilų giminės evangelikų reformatų – Biržų-Dubingių – šakos atstovas. Kaip ir daugelis to meto didikų, keliavo po užsienio šalis, 1629–1633 m. mokėsi Leipcigo ir Leideno universitetuose. Mirus Lenkijos ir Lietuvos valdovui Žygimantui Vazai (1587/1588–1632) ir į sostą įžengus jo sūnui Vladislovui (1632–1648), Jonušas Radvila gavo nurodymą pranešti Anglijos, Belgijos ir Nyderlandų valdovams apie naująjį Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį. 1633 m. jis paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakamariu ir toliau sparčiai kilo karjeros laiptais: nuo 1646 m. buvo Lietuvos lauko etmonas, 1646–1653 m. – Žemaičių seniūnas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas. Palaikė gerus santykius su Vladislovu Vaza, priešingai nei su Jonu Kazimieru Vaza. 1649 ir 1651 m. Jonušo Radvilos vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė pasiekė pergales prieš Ukrainos kazokų sukilėlius. 1655 m. spalio 20 d. su pusbroliu Boguslavu Radvila ir kitais Lietuvos didikais inicijavo Kėdainių uniją, kuria buvo nutraukta Lietuvos unija su Lenkija ir sudaryta nauja su Švedija. Sutartis nebuvo įgyvendinta. Jonušo Radvilos inicijuota sutartis buvo laikoma išdavyste, todėl Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimu kunigaikščio valdos nusavintos. Radviloms jos grąžintos jau po Jonušo Radvilos mirties, 1659 metais. Kunigaikštis mirė 1655 m. Tykocino pilyje. Buvo vedęs du kartus: pirmąja žmona 1638 m. tapo Kotryna Potocka, antrąja 1645 m. – Marija Lupu.

Siužetinė medalio vaizdulio kompozicija sudaryta iš dviejų figūrinių grupių. Kairėje pusėje pavaizduotas Jonušas Radvila su savo žmonėmis, laikančiais heraldinius Radvilų giminės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ženklus, o dešinėje – soste sėdintis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza su savo žmonėmis, kurie taip pat rankose laiko heraldinius ženklus. Viršuje matyti angelai, nešantys karūną (valdžios simbolis) bei palmės šaką (pergalės simbolis). Medalio reverse – laurų vainikas, viršuje puoštas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu Vyčiu, o apačioje – Radvilų giminės Ereliu, šonuose – prabangiomis karūnomis. Vainiko centre matyti įrašas, skirtas Kijevo užėmimui atminti.

Sebastianas Dadleris (Sebastian Dadler, 1586–1657) – garsus vokiečių medalininkas. Dirbo Saksonijos elektoriui Jonui Jurgiui I (John Georg I). Gyveno ir kūrė Augsburge (1632), Dancige (dab. Gdanskas) (1634), Hamburge (1648). Aptariamas eksponatas yra 1652 m. šio autoriaus sukurto medalio kopija.

Medžiagą parengė Toma Zarankaitė-Margienė
Fotografas Mindaugas Kaminskas

Naudota literatūra
Bénézit E. Dictionary of artists, t. 8, Paris, 2006, p. 410.

Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2009–2015. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, R. Lelekauskaitė, Vilnius, 2016, p. 130.
Eksponatai. 2016–2017 m. dovanotos ir įsigytos vertybės. Parodos katalogas / Exhibits. Treasures Donated and Acquired in 2016–2017. Exhibition catalogue, sudarytojai / compilers D. Avižinis, T. Zarankaitė-Margienė, Vilnius, 2017, p. 154–155.
Kindl M. „Priorato, Galeazzo Gualdo“, in: olmuart.cz, 2017, http://www.olmuart.cz/en/collections/books--41/galeazzo-gualdopriorato--284/ [žiūrėta 2017-08-02].
Kozak A. „Jan de Herdt, a forgotten 17th century Flemish painter“, in: Bulletin du Musée National de Varsovie, t. 27, No. 2–4, 1986, p. 50–89.
Wisner H. Jonušas Radvila (1612–1655). Kėdainių šešėlyje, iš lenkų k. vertė T. Bairašauskaitė, Vilnius, 2000, p. 42, 44.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Liejimo formelė iš lavos

20240422

Viduramžiais juvelyriniai dirbiniai gaminti naudojant įvairias technologijas, iš kurių viena – liejimas akmeninėse, metalinėse, molinėse ar kitokiose formelėse (vienpusėse, dvipusėse). Vykstant procesui, išlydytas metalas būdavo pilamas į liejimo formelę su išraižytu dirbinio modeliu.

Plačiau

Publikuota: 2020-11-02 Atnaujinta: 2020-10-30 18:07
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika