Platforminės avalynės pusporė

Publikuota 20210830

Aktualu iki 2021-09-05

XVI a. I p.

Oda

Išlikęs aukštis – apie 3 cm, plotis – apie 7,5 cm, pado ilgis – apie 22 cm

Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 925, 1054, 1176, 1292, 1611, 1689

Restauravo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 255/13794 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Morfologinius odos tyrimus atliko Jurgita Kalėjienė, tyrimo Nr. ORN-18 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Siūlų pluošto morfologinius tyrimus atliko restauravimo technologė dr. Medeina Steponavičiūtė, tyrimų Nr. KM-58 ir KM-62 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Kitų šio komplekso avalynės platformų medienos nustatymo tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Mada nenustoja mūsų stebinti – ji grįžta po dešimtmečių ir net po kelių šimtmečių: viskas, kas nauja, yra naujai atrasta sena. Tai puikiai atspindi Valdovų rūmų teritorijos archeologiniai radiniai.

1996 m. atliekant archeologinius tyrimus Pietinių vartų latrinoje aptiktas didelis kiekis išskirtinių, prabangių XVI a. I pusės dirbinių. Tarp jų – unikalūs Lietuvos archeologinės medžiagos radiniai – platforminės avalynės pavyzdžiai. Jie gali būti siejami su Lietuvos ir Lenkijos valdovės Bonos Sforcos (Sforza, 1494–1557) atvykimu iš Italijos, renesansinės kultūros epicentro. Kartu su šia įspūdinga moterimi į Lietuvos teritoriją atkeliavo daug renesansinės kultūros apraiškų. Viena iš jų – platforminė avalynė.

Pristatoma avalynės pusporė – moteriškas platforminis pusbatis (?). Dirbinio platforma ir viršutinė batviršio dalis neišliko, tad sunku pasakyti, kokio aukščio buvo ši avalynė. Remiantis apačios detalių profiliavimu ir sujungimo vieta (paprastai medialinėje pusėje), galima teigti, kad tai kairės kojos pusporė. Pusporės batviršis, platformos aptrauka ir vidpadis išpjauti iš ožkos odos. Pado valkties sluoksnis neišlikęs, tačiau, remiantis bendromis tendencijomis, galima teigti, kad jis greičiausiai buvo išpjautas iš galvijų odos. Atlikus tyrimus nustatyta, kad odinių detalių susiuvimui naudotas augalinis pluoštas. Pristatomos platforminės avalynės modelis įdomus reta tam laikotarpiui konstrukcija – kulno dalis nesujungta su platforma. Tokios konstrukcijos avalynę buvo daug patogiau avėti, einant mažiau pavargdavo kojos.

Minėtoje latrinoje aptikta mažiausiai 20 vnt. platforminės avalynės pusporių. Platformos pagamintos iš importinės medienos, kamštinio ąžuolo (lot. Quercus suber), augančio Viduržemio jūros regione, arba karnos. Visų šio modelio avalynės pusporių viršutinės dalys neišlikusios. Jos užminė mįslę tiek restauratoriams, tiek ir archeologams. Kaip turėjo atrodyti tokia avalynė, kokio aukščio ji buvo? Iš ko buvo pagaminta jų batviršio viršutinė dalis? Belieka tik spėlioti: ar ji buvo iš audinio, ar alūninio rauginimo odos – medžiagų, kurios neišliko šlapioje archeologinėje aplinkoje. Kol kas tenka remtis tik spėjimais, kuriuos atspindi rekonstruktorių pateiktas variantas.

Platforminė avalynė Renesanso epochoje buvo ypač populiari pietinės Europos šalyse.

https://en.wikipedia.org/wiki/Chopine#/media/File:Shoemuseum_Lausanne-IMG_7291.JPG

https://en.wikipedia.org/wiki/Chopine#/media/File:Chopine_(PSF).jpg

Avalynę su platformomis galėjo nešioti tiek kurtizanės, tiek kilmingos damos, mat avėdamos tokius batus jos tapdavo aukštesnės ir išsiskirdavo iš minios. Minėtas apavas turėjo ir praktinę paskirtį – saugojo nuo gatvės purvo, šalčio ir drėgmės.

Pristatoma platforminės avalynės pusporė eksponuojama Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.

Medžiagą parengė Jurgita Kalėjienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Rekonstrukcijos autorė Dalia Grigonienė

Naudota literatūra

Archeologinė avalynė XII–XVIII. Parodos katalogas / Archaeological footwear in the 12th–18th centuries. Exhibition catalogue, sud. / comp. S. Ardavičiūtė-Ramanauskienė, V. Steponaitis, Vilnius, 2020.

Puškorius A., Kalėjienė J. „XVI a. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų dvariškių avalynė“, in: Lietuvos pilys, t. 1, 2005, p. 56–67.

Puškorius A. „Renaissance Footwear as a Mark of Social Differentiation“, in: Archaeologia Baltica, Klaipėda, 2012, t. 17, p. 158–170.

Puškorius A. „Senojo odinio apavo terminija“, in: Lietuvos archeologija, Vilnius, 2007, t. 30, p. 229–256.