2014–2015 m. Vilniaus Žemutinės pilies archeologiniai tyrimai atskleidė vieną ankstyviausių Vilniaus miesto kūrimosi istorijos epizodų. Šalia Ankstyvosios mūrinės pilies rastame mediniame pastate, kurio statyba, remiantis dendrochronologiniais tyrimais, datuojama 1281–1282 m., aptikti unikalūs radiniai: polichromine tapyba ir kaulo bei rago detalėmis puoštas medinis balnas https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/balnas-su-kauliniais-apkalais-puostas-polichromine-tapyba; mediniai drožinėti kamantai, augaliniais ornamentais dekoruota ąžuolinė buožės galva; auksinis žiedas https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/seniausias-auksinis-ziedas-vilniuje; siuvinėtas auliukinis https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/siuvinetas-auliukinis bei kiti radiniai, neabejotinai priklausę to meto diduomenei.
Čia buvo surasta ir odinė balno aptrauka su sparnais. Šios balno dalies paskirtis buvo suteikti daugiau komforto raiteliui ir jojant apsaugoti arklio šonus. XIII a. pabaiga datuojama balno aptrauka pasiūta iš augaliniu būdu raugintos minkštos ožkos odos, kurios storis yra 1–2 mm. Dirbinį sudaro dvi pagrindinės, beveik simetriškos netaisyklingos formos detalės. Šios detalės buvo sujungtos susiuvant ilgąsias jų kraštines. Dirbinio kraštai buvo apsiūti odine 1 mm storio veršelio odos juostele. Šios juostelės vidinis kraštas užlenktas į vidų. Vidinėje apkraštavimo juostelės pusėje išlikusios siūlės žymės leidžia manyti, kad odinės aptraukos apatinėje dalyje buvo prisiūtas paminkštinimas (pvz., iš veltinio), kuris, deja, neišliko. Pagrindinių aptraukos detalių odoje yra išlikusios kniedžių tvirtinimo žymės, kuriomis odinė aptrauka greičiausiai buvo pritvirtinta prie medinio balno karkaso. Kiekvienoje pagrindinėje detalėje yra po septynias kniedžių tvirtinimo žymes ir viena tokia žymė likusi apkraštavimo juostelėje.
Ištyrus siūlų likučius, nustatyta, kad detalių susiuvimui naudotas augalinis pluoštas, kuris dėl didelio suirimo laipsnio tiksliau neidentifikuotas.
Atliekant archeologinius tyrimus, kartu su balno sparnais buvo aptikta ir medinė balno dalis, tačiau, restauravus abu dirbinius, pirminė hipotezė, kad tai gali būti vienų pakinktų dalys, buvo atmesta – neatitiko forma, dydis ir kniedijimo vietos odinėje bei medinėje dalyse. Yra pagrindo teigti, kad aptrauka naudota su kitu balnu.
Pristatomą eksponatą galima pamatyti nuolatinėje Valdovų rūmų muziejaus istorinės ir architektūrinės raidos ekspozicijoje.
Fotografas Vytautas Abramauskas, Jurgita Kalėjienė
Baubaitė D., Blaževičius P., Kalėjienė J., Pukienė R. „Oldest saddle in Lithuania: from the trench to the showcase“, in: Dilemmas. Solutions. The 12th Baltic states triennial conservators’ meeting, ed. J. Senvaitienė, Vilnius, 2020, p. 46–61.