Savaitės eksponatas

Pradžia  |  Lankytojams  >  Savaitės eksponatas  >  Seniausias auksinis žiedas Vilniuje

Seniausias auksinis žiedas Vilniuje

XIII a. pab. (8 deš.)
Auksas, emalis
Skersmuo 2 cm
Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1316.
Metalo lydinio ir emalio sudėties tyrimus atliko Medeina Steponavičiūtė, tyrimo Nr. MT-87/1413 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto laboratorija)
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

Per 2014–2015 m. archeologinius tyrinėjimus Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato U rūsyje rastas medinis pastatėlis ir unikalių radinių. Tarp jų paminėtinas puošnus balnas, ornamentuoti kamantai, keramikos fragmentai, odinis kiauraraščiu ornamentu puoštas batviršis ir kiti dirbiniai, taip pat auksinis žiedas. Pastatas tiksliai dendrochronologiškai datuotas XIII a. aštuntuoju dešimtmečiu. Šio pastatėlio aplinkoje kultūrinis sluoksnis susidarė per trumpą laiką – jame ir aptiktas žiedas.

Žiedas pagamintas iš geros kokybės aukso (aukso kiekis lydinyje – 91,57 proc.). Jis puoštas įgilintu augaliniu ornamentu, kuris buvęs pripildytas žydro emalio. Žiedą puošiantis augalinis ornamentas – augalo šakelės, paplitusios ir vėlesnių laikų auksakalystės kūriniuose. Be keleto išimčių, augalinio motyvo elementų ant įvairių dirbinių (kamanų apkalų, balnakilpių, žąslų ir kt.) dabartinėje Lietuvos teritorijoje atsirado IX–XI a., jie paplito Viduramžių laikotarpiu.

Istoriniuose šaltiniuose, Rygos skolų knygoje, 1292 m. vasario 13 d. paminėtas pirmasis Lietuvoje auksakalys – Jacobus aurifaber regis Lettowie – Lietuvos didžiojo kunigaikščio (1316–1341) Gedimino auksakalys Jokūbas. Aukso lydinių žinoma iš XIII–XIV amžiaus. XIV a. Drageliškių (Zarasų r.) lobyje rasti du pailgi aukso lydinių lazdelės formos fragmentai. Kernavės viršutiniame mieste aptikta sulankstyta auksinė apgalvio plokštelė ir aukso lašelių (XIII–XIV a.). Daugiau auksinių dirbinių žinoma nuo XIV a. pabaigos – XV a. pradžios iš Vilniaus Žemutinės pilies archeologinių tyrinėjimų (žiedai, apkalas).

XIII a. dar nebuvo tikslių žinių apie metalų, druskų kasyklas dabartinėje Lietuvos teritorijoje: 1245 m. Šventosios Romos imperatoriaus Frydricho II Vokiečių ordino magistrui Heinrichui fon Hohenlohei (Heinrich von Hohenlohe) iš Veronos suteiktoje privilegijoje dėl užimsimų Kuršo, Lietuvos ir Žiemgalos žemių buvo įrašyta: „Tebūnie jiems leista visose jų žemėse, kurias užėmė ir turėtų užimti, Ordino labui įvesti perkėlos ir prekių pervežimo mokesčius, steigti muges ir turgus, kalti pinigus, per amžius valdyti ir turėti aukso ir sidabro, geležies ir kitų metalų, taip pat druskos kasyklas ir lydyklas, kurios būtų ar bus rastos minėtose žemėse.“

Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas

Naudota literatūra
Laucevičius E., Vitkauskienė R. B. Lietuvos auksakalystė. XVXIX amžius, Vilnius, 2001, p. 222.

Mindaugo knyga. Istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių, parengė ir į lietuvių kalbą išvertė D. Antanavičius, D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, Vilnius, 2005, p. 55–57.
Valatkevičienė R. „XIII a. pab. – XVII a. auksiniai juvelyriniai dirbiniai archeologinių tyrinėjimų Vilniuje duomenimis“ (atiduota spaudai).
Vasiliūnienė D. „Ornamento kaita XVIII a. Lietuvos sakralinėje auksakalystėje“, in: Ornamentas. XVIXX a. I pusės paveldo tyrimai, sudarytoja A. Aleksandravičiūtė, Vilnius, 2014, p. 141.
Vengalis R. „Kernavės viršutinis miestas“, in: Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais, Vilnius, 2007, p. 96, pav. 3.