Pristatomas avalynės apačios komplektas, surastas atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 2008 metais. Visos išlikusios avalynės detalės išpjautos iš galvijų odos. Avalynės pakulnė sudaryta iš daugiau kaip dešimties sluoksnių storos ir tvirtos galvijų odos. Ji sutvirtina beržinėmis medvinėmis. Kitos apačios komplekto detalės buvo susiūtos augalinės kilmės pluoštu, kuris dėl didelio suirimo laipsnio tiksliau neidentifikuotas. Pakulnės išorėje buvo aptikti raudono dažiklio likučiai. Atlikus tyrimus nustatyta, kad raudonai spalvai išgauti buvo panaudotas gamtinis dažiklis – raudonoji ochra.
Ochra – gamtinės kilmės pigmentas, pigus ir itin patvarus, naudotas nuo seniausių laikų: jis aptinkamas jau priešistorinio žmogaus olų piešiniuose, senovės Egipto meno kūriniuose. Šis pigmentas buvo išgaunamas mechaniškai perdirbant gamtines uolienas. Jo spalva gali būti labai įvairi – nuo šviesiai geltonos iki raudonai rudos. Ochra aptinkama visame pasaulyje, Europoje geriausia žaliava buvo gaunama iš Prancūzijos ir Italijos kasyklų. Pigmentai gaminti susmulkinant ir persijojant rūdas. Ochra naudota tiek savo pirmine forma, tiek ir išdegta. Išdegant geltonąją ochrą, buvo gaunama rudoji ir raudonoji ochra.
Manoma, kad aukštų pakulnių madą XVII a. Europoje inspiravo Prancūzijos karalius Liudvikas XIV (1638–1715), buvęs žemo ūgio ir norėjęs atrodyti aukštesnis. Šis monarchas užsisakydavo batus su aukšta, 8 cm siekiančia pakulne. Raudoną pakulnių spalvą Liudvikas XIV greičiausiai nusižiūrėjo nuo Bizantijos valdovų. Jis skelbė, kad apavą su raudonomis pakulnėmis gali avėti tik jis pats ir jį supantys privilegijuoti asmenys. Neilgai trukus avalynės su aukštomis raudonomis pakulnėmis mada pasklido tarp visos Europos diduomenės. Matoma, kad ši mada neaplenkė ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Fotografas Vytautas Abramauskas
