Grafikos darbai su imperatoriaus Nerono Aukso rūmų griuvėsiais

Aktualu iki 2021-10-03
Pranciškus Smuglevičius (1745–1807)
Vinčencas Brena (Vincenzo Brenna, 1747–1820)
Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796)
Iš albumo „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture)
Roma, 1776 m.
Popierius, ofortas; 59,5 x 69,5 cm
Inv. Nr. VR-1203–1263
2021 m. įsigyta iš privataus asmens

 

Pranciškus Smuglevičius (1745–1807) buvo vienas garsiausių Lietuvos klasicizmo tapytojų. Mokėsi Varšuvos jėzuitų kolegijoje, o tapybos pas tėvą, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III (1733–1763) rūmų tapytoją Lukošių Smuglevičių (1709–1780) ir Simoną Čechovičių (Szymon Czechowicz, 1689–1775). P. Smuglevičius daugiau nei dvidešimt metų praleido Italijoje. 1763–1764 m. mokėsi dailininko Antono fon Marono (Anton von Maron, 1731–1808) studijoje Romoje, nuo 1766 m. kaip Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio (1764–1795) stipendininkas studijavo Šv. Luko dailės akademijoje. Į Varšuvą sugrįžo 1784 m., vėliau atvyko į Vilnių, čia gyveno ir dirbo iki mirties.

XVIII a. aštuntajame dešimtmetyje Romos antikvaras Ludovikas Miris (Ludovico Mirri, 1738–1786) pradėjo kasinėjimus buvusių imperatoriaus Nerono (54–68) rūmų vietoje. 1774 m. jis pakvietė Pranciškų Smuglevičių ir architektą Vinčencą Breną (Vincenzo Brenna, 1747–1820) nupiešti atrastas antikinio pastato freskas. Piešiant buvo atkurtos ir trūkstamos freskų dalys. Remdamasis dailininkų sukurtais piešiniais, grafikas Markas Karlonis (Marco Carloni, 1742–1796) parengė grafikos darbus, kuriuos atskirame albume „Tito termų liekanos ir jų vidaus tapyba“ (Vestigia delle terme di Tito e loro interne pitture) 1776 m. Romoje išspausdino L. Miris. Iš viso leidinyje publikuoti 59 sieninės tapybos vaizdai (bei du papildomi grafikos darbai). Tapytojas P. Smuglevičius parengė 34 piešinius, P. Smuglevičius kartu su V. Brena – 20, o V. Brena atskirai sukūrė dar 5. Vėliau paaiškėjo, kad buvo atrastos ir fiksuotos Nerono vadinamųjų Aukso rūmų (Domus Aurea) freskos. Leidinio pradžioje yra P. Smuglevičiaus sukurtas frontispisas – Nerono Aukso rūmų griuvėsių bendras vaizdas. 1776 m. kovo mėnesį albumas buvo pristatytas parodoje Vatikane, ją aplankė popiežiaus dvaras, kardinolai bei įtakingi Europos kolekcininkai.

Nacionaliniam muziejui Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmams pavyko įsigyti visą minėtame leidinyje publikuotą grafikos darbų rinkinį – 61 lakštą.

Vertybių įsigijimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

               
 
Medžiagą parengė Dalius Avižinis
 
Naudota literatūra
Butvilaitė-Petrauskienė R. „Architektūriniai vaizdai Pranciškaus Smuglevičiaus kūryboje“, in: Pranciškus Smuglevičius ir jo epocha, sud. V. Jankauskas, Vilnius, 1997, p. 21–23.
Drėma V. Pranciškus Smuglevičius, Vilnius, 1973, p. 57–64.
Lietuvos dailininkų žodynas, t. 2: 1795–1918, sud. J. Širkaitė, Vilnius, 2012, p. 374–377.
Ryszkiewicz A. „Franciszek Smuglewicz“, in: Polski Słownik Biograficzny, t. 39, Warszawa–Kraków, 1999–2000, s. 374–378.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kirvis

20250217

Atliekant archeologinius tyrimus Vilniaus Žemutinės pilies ir vėliau Valdovų rūmų teritorijoje aptikta įvairių tipų kirvių iš skirtingų laikotarpių. Iki šiol mokslininkų diskusijos dėl tam tikrų kirvių tipų paskirties išlieka aktyvios ir nevienareikšmės. Tyrėjai nesutaria, kiek iš šių kirvių buvo pritaikyti kasdieniams darbams, o kiek jų buvo naudojami kaip ginklai mūšyje. Tik atidžiai išnagrinėjus kiekvieno kirvio konstrukciją, svorį, dydį bei kitus techninius duomenis, galima gana aiškiai atskirti kirvius, kurie buvo skirti tik darbui, nuo sukurtų kovai. Taip pat negalima atmesti galimybės, kad kai kurie kirviai buvo universalūs – jie galėjo tarnauti tiek kaip darbo įrankiai, tiek ir kaip ginklai.

 

Plačiau

Publikuota: 2021-09-27 Atnaujinta: 2021-09-27 07:29
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika