XIII a. pab. – XIV a. I ketv.
Vario lydinys, serpentinitas
Priekinės dalies dydis 1,6 x 1,1 x 0,6 cm
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1144.
Konservavo Jurgita Kalėjienė, rest. prot. Nr. 88/17108 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
Metalo lydinio sudėtį nustatė Nomeda Karbočienė (Lietuvos prabavimo rūmai, Prabavimo ir įspaudavimo laboratorija)
Uolieną identifikavo dr. Gražina Skridlaitė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Gamtos tyrimų centras, Giluminės geologijos laboratorija)
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
2019–2020 m. Valdovų rūmų G rūsyje atliekant archeologinius tyrinėjimus fiksuoti XIII a. pabaiga – XIV a. pirmuoju ketvirčiu datuojami kultūriniai sluoksniai. Tai Ankstyvosios mūrinės pilies (seniausios mūrinės pilies dabartinėje Lietuvos teritorijoje) įtvirtinimų konstrukcijos ir to laikotarpio radiniai.
Atrasti išskirtiniai, unikalūs dirbiniai – aukščiausio socialinio sluoksnio pilies gyventojų palikimas. Tarp ypatingų radinių paminėtinas vario lydinio žiedas su stačiakampio bageto formos uoliena – serpentinitu. Įprastai žiedai būdavo puošiami stiklo arba brangakmenių akutėmis. Tiek per ankstesnius tyrimus, tiek ir per paskutinius archeologinius tyrinėjimus Valdovų rūmų teritorijoje rasta XIII a. pabaigos – XVII a. dirbinių su brangiaisiais akmenimis (žiedai su deimantu, rubinu, turkiu, chalcedonu, granatu, perlai, karoliukai iš gagato, koralo, jaspio, radiniai iš karneolio, kalnų krištolo ir kt.). Tad uolienos parinkimas žiedo akutei yra veikiau išimtis. Serpentinitas galėjo būti pasirinktas dėl gražios tekstūros, lengvo apdirbimo – uoliena lengvai gludinama, todėl naudota kaip dekoratyvus dailės ir apdailos akmuo.
Serpentinitas sudarytas iš serpentinų grupės mineralų (jų yra daug ir įvairių spalvų). Serpentinito telkinių esama Italijoje, Austrijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Rusijoje Uralo kalnuose ir kitur. Duomenų apie šią pastatų apdailai naudotą uolieną suteikia per Valdovų rūmų ir Katedros aplinkos archeologinius tyrinėjimus rasta vėlesnio laikotarpio architektūrinė detalė iš serpentinito. Tokių apdailos pavyzdžių yra ir kituose kraštuose – Italijoje bei kitur.
Medžiagą parengė Rasa Valatkevičienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
Naudota literatūra
Abramauskienė R. „Akmuo ir marmuras Vilniaus žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų fasaduose ir interjere“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 3: MMXII–MMXIII, comp. G. Striška, Vilnae, MMXV, p. 246.
Kemėšis V., Linčius A., Paškevičius J. Enciklopedinis geologijos terminų žodynas, d. 1, Vilnius, 2009, p. 516.
Kisielienė V., Valatkevičienė R. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus. II dalis“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 4: MMXIV–MMXVI, comp. Striška G., Vilnae, MMXVIII, p. 428.
Valatkevičienė R., Kisielienė V., Čebatariūnas M. „Brangakmeniai, rasti per Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų archeologinius tyrimus“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXI, comp. G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 348.
