Eleonoros Marijos Juozapos Habsburgaitės portretas

 

Eleonora Marija Juozapa Habsburgaitė (1653–1697) – Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando III Habsburgo (1627–1657) ir jo trečiosios žmonos, Mantujos kunigaikštytės Eleonoros Gonzagos (1630–1686), duktė, imperatoriaus Leopoldo I (1658–1705) sesuo. 1670 m. vasario 27 d. ištekėjo už Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Mykolo Kaributo Višnioveckio (1669–1673). Priešingai nei kitos valdovų žmonos, nesikišo į politinius reikalus, todėl Lenkijos didikų buvo gerbiama ir mėgstama. Netikėtai mirus sutuoktiniui Mykolui Kaributui Višnioveckiui, 1673 m. sugrįžo į Austriją. 1678 m. ištekėjo už Lotaringijos kunigaikščio Karolio V (1643–1690), su kuriuo susilaukė šešių vaikų.

 

Eleonora Marija Juozapa pavaizduota pasisukusi į kairę, su suknele gilia ovalia iškirpte. Atvaizdas įkomponuotas į ovalius rėmelius, ant kurių apačioje yra autoriaus signatūra ir data – De Larmessin Sculpebat 1689. Rėmai su kaspinu viršuje ir Habsburgų herbu apačioje, abipus jo trumpa kunigaikštienės biograma prancūzų kalba – ELEONOR MARIE D’AVTRICHE REYNE DOVAIRIERE DE POLOGNE, / Espouse du Prince Charles V^e, de ce Nom Duc de Loraine & de Bar, Fille / de L Empereur Ferdinand III^e, du Nom & d Eleonore de Gonzague Satroisieme / femme Nacquitle 3j^e, de May 1653, Ellea Espousé en Premiere Nopces Michel / Koribut, Wiesnowiskj, Roy de Pologne le 26^e, de Feburier, 1670, & en Secondes / Nopces, à Espousé le Duc de Loraine, &c. Lakšto apačioje nurodytas leidėjas ir adresas – A Paris, Chez N. de L'Armessin Rue S^t. Iacques à la Pomne d’dor – Auec Privil. du Roÿ.

Žinomi dar du analogiški to paties dailininko sukurti grafikos darbai su signatūromis ant rėmų, tik greta nurodytos kitos sukūrimo datos – 1684 ir 1686 metai. Minėtose graviūrose prie leidyklos taip pat įrašytas Pjero Bertrano (Pierre Bertrand, 1600 – apie 1678) vardas. P. Bertranas buvo leidėjas, kurio dukrą Mari Bertran (Marie Bertrand) 1654 m. vedė Nikolia de Larmesenas (Nicolas de Larmessin). 1688 m. leidyklą perėmus N. de Larmesenui, ant graviūrų, taip pat ir aptariamosios, atsiranda jo vardas.

 

Portretas priklauso serijai, kurią sudaro daugiau nei 249 portretai. Visi serijos portretai įkomponuoti į tokius pat rėmelius, kaip aptariamasis portretas, su vaizduojamo asmens biografija ir herbu po atvaizdu. Serijai priklausantys 64 portretai pirmą kartą išleisti apie 1678 m. P. Bertrano spaustuvėje – Prancūzijos karaliams skirtame leidinyje pavadinimu „Les augustes representations de tous les roys de France: depuis Pharamond jusqu’a Louys XIIII…“ Antrasis knygos leidimas pasirodė 1679 m., jį parengė P. Bertrano našlė Barbė Piolė (Barbe Piollet), 1688 m. dienos šviesą išvydo jau paties N. De Larmeseno rengtas leidinys, o 1714 m. knygą, kurioje buvo 65 portretai, perleido F. Huranas (Hurand).

Nepublikuotos graviūros nebuvo sunumeruotos, todėl nėra žinoma, kiek iš viso jų buvo, išlikusiuose rinkiniuose skaičius įvairuoja. Serijai priklauso dar vienas Eleonoros Marijos Juozapos Habsburgaitės portretas, kuriame ji pavaizduota pasisukusi į dešinę pusę, priešingą nei aptariamojoje graviūroje, dėvinti rytietiškus apdarus. Su panašiais rytietiškais apdarais pavaizduotas ir jos sutuoktinis Mykolas Kaributas Višnioveckis poriniame, tai pačiai serijai priklausančiame portrete. Valdovė abiejuose portretuose ne tik pavaizduota skirtingai, skiriasi ir užrašai po atvaizdu, ir herbas.

 

Eleonoros Marijos Juozapos Habsburgaitės portretas, Nikolia de Larmesenas (Nicolas de Larmessin, 1632–1694), po 1670, Royal Collection Trust

 

Mykolo Kaributo Višnioveckio portretas, Nikolia de Larmesenas (Nicolas de Larmessin, 1632–1694), po 1670, Herzog Anton Ulrich-Museum Braunschweig