Publikuota 20220214
Aktualu iki 2022-02-20
XV a. 3 ketv.
9,2 x 7,1 cm
Degtas baltas molis su monochromine glazūra
Ožalas E., Montvilaitė-Zaveckienė E., Žvirblys A. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio ir vakarinio korpusų archeologinių tyrimų 2007–2009 m. ataskaita, radinio inv. Nr. K 246.
Per 2007 m. Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų teritorijos archeologinius tyrimus aptiktas vienas iš įdomiausių archeologinių radinių, turinčių tiesioginį ryšį su Lietuvos valstybingumo simboliais. XV a. pabaigos – XVI a. pradžios kultūriniuose sluoksniuose rasti kelių gotikinių koklių fragmentai. Tarp jų aptiktas unikalus balto molio, žalios spalvos glazūra padengto plokštinio koklio fragmentas su Gediminaičių stulpais.
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies teritoriją, rasta dar keletas gotikinių koklių fragmentų iš balto kaolininio molio, kurio telkinių Lietuvoje neaptinkama. Kokliai iš balto molio išsiskiria ypač meniškai ir kruopščiai atliktu piešiniu bei kokybiškomis, ryškiomis, gerai išlikusiomis glazūromis. Galima spėti, kad XV a. trečiame ketvirtyje į Vilnių atvykę meistrai iš Lenkijos atsivežė arba jau pagamintų balto molio koklių plokščių, arba balto molio kaip žaliavos.
Gediminaičių stulpai žinomi nuo XIV a. pabaigos. Pirmiausia šis simbolis pavaizduotas ant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetų. Numizmato Eduardo Remeco nuomone, minėtas ženklas atsirado Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (1392/1401–1430) valdymo metais (1397) ir iš pradžių buvo jo asmeninis herbas. Vėliau Gediminaičių stulpai tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio herbu. Todėl šis simbolis aptinkamas ant Vytauto Didžiojo, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Kazimiero Jogailaičio (1440/1447–1492), Žygimanto Senojo (1506–1548) ir Žygimanto Augusto (1529/1544/1548–1572) monetų.
XV a. pradžioje Gediminaičių stulpai, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolis (herbas), įamžinti 1416 m. Konstanco (Vokietija) susirinkimo herbyne.
Šešioliktame visuotiniame Katalikų Bažnyčios susirinkime (1414–1418), be Bažnyčios atstovų, dalyvavo ir 28 valstybių vadovai arba jų pasiuntiniai. Būtent Konstanco susirinkimo sprendimu 1417 m. buvo įsteigta Žemaičių vyskupija, o teisė ją pakrikštyti suteikta Vytautui Didžiajam bei Lietuvos ir Lenkijos valdovui Jogailai (1377–1381, 1382/1386–1434).
Gediminaičių stulpai, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės simbolis, užfiksuoti XVI a. pirmos pusės Vakarų Europos herbynuose: Stokholme saugomame „Codex Bergshammar“ (1440) ir Briuselyje laikomame „Armorial Gymnich“ (arba „Lyncenich“) (1430).
XV a. trečiame ketvirtyje statytos gotikinių koklių krosnys puošė Ankstyvojoje mūrinėje pilyje buvusias Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Jogailaičio rezidencijos reprezentacines patalpas. Jose buvo ir anksčiausiai taikomosios dailės kūrinyje įamžintas Gediminaičių stulpų simbolis (herbas).
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
Dailininkas Mantvidas Mieliauskas
Naudota literatūra
Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai Vilniaus Žemutinėje pilyje. Istorija ir rinkiniai. Albumas / Palace of the Grand Dukes of Lithuania in Vilnius Lower Castle. History and Collections. Album, sud. / comp. D. Avižinis, V. Dolinskas, Ė. Striškienė, Vilnius, 2010, p. 154.
Ožalas E., Zaveckienė E. „XV a. gotikiniai plokštiniai kokliai ir jų radimvietės Vilniaus Žemutinėje pilyje“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 2: MMXII, comp. G. Striška, Vilnae, MMXII, p. 328–347.
Vailionis E. „LDK valdovo / valstybės heraldika XV a. plokštiniuose kokliuose“, in: Lietuvos bajoras, Šiauliai, 2020, Nr. 26, p. 57–64; Šiauliai, 2021, Nr. 27, p. 52–62.
„LDK istorija: Kada atsirado Gediminaičių stulpai?“, in: 15min.lt, 2013-03-10, https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/istorija/ldk-istorija-kada-atsirado-gediminaiciu-stulpai-582-314060.