Polis-kaištis

Išsaugoti ir eksponuojami XVI a. vid. medinio rostverko poliai-kaiščiai (2020)
Aktualu iki 2022-05-08
XVI a. vid.
Medis
Matmenys: 110 x 17 x 17 cm
Kuncevičius A. Vilniaus Žemutinė pilis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2014–2015 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 2089.  
Restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 531/16167 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Atliekant archeologinius tyrimus po renesansine rūmų rytinio korpuso dalimi, statyta XVI a. penktame dešimtmetyje, 2014–2015 m. buvo rastas medinis rostverkas. Tai polinio tipo rostverkas, kurį sudarė tankiai sukalti poliai nusmailintais galais. Surasta, iškelta ir konservuota 20 polių. Atliekant dendrochronologinius tyrimus nustatyta, kad poliams naudota 1542–1543 m. kirstų juodalksnių mediena.
Šiuos polius, atsižvelgiant į jų dydį, galima išskirti į dvi grupes: didelius polius ir polius-kaiščius. Aptiktų didelių polių ilgis 2,5–3 m, dydis storajame gale – apie 20 x 20 – 40 x 40 cm, mažųjų polių ilgis 0,9–1,5 m, dydis storajame gale – apie 10 x 10 – 25 x 25 cm. Mažuosius polius tiksliau būtų vadinti poliais-kaiščiais. Prieš pradedant mūryti sienos pamatą, pamato duobėje buvo kalami didieji poliai. Tarpai tarp didžiųjų polių buvo užpildomi sukalant polius-kaiščius. Jie buvo kalami toliau nuo pamato, taip sutankinant ir sutvirtinant gruntą apie sienos pamatą.
Pristatomas polis-kaištis yra vienas iš mažesnių – jo ilgis 1,1 m, dydis storajame gale – 17 x 17 cm. Iškeltas polis 2015–2019 m. buvo konservuojamas cukrumi ir 2021 m. papildė pagrindinę muziejaus ekspoziciją.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografai: Vytautas Abramauskas, Mindaugas Kaminskas ir Deimantė Baubaitė
 
Naudota literatūra
 
Kuncevičius A., Blaževičius P., Ožalas E. „Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato U ir W rūsių tyrimai 2014–2015 m.“, in: Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 2014 metais, Vilnius, 2015, p. 201–207.
Pukienė R., Ožalas E. „Medinės konstrukcijos po Valdovų rūmų pamatais“, in: Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae, vol. 1: MMIX–MMX, comp. G. Striška, Vilnae, MMXI, p. 146–160.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

Gobelenas „Aleksandro Didžiojo ir Statiros vestuvių šventė“ (serija „Aleksandro Didžiojo istorija“)

20251208

Briuselio dirbtuvėse išaustame gobelene vaizduojamas įvykis iš Aleksandro Didžiojo gyvenimo. Šis Antikos karvedys, Makedonijos karalius (336–323 pr. Kr.) sukūrė imperiją, kuri vienijo daugybę tautų ir užėmė didžiulę teritoriją, apimančią dalį pietų Europos ir didelę dalį Vidurinės Azijos. Ilgai kovojęs su persų valdovu Darijumi III, Aleksandras jį nugalėjo Iso mūšyje 333 pr. Kr., o 324 m. pr. Kr. Sūzuose (dab. Šušas, Iranas) vedė Darijaus III dukterį Statirą. Šių vestuvių scena pavaizduota muziejaus turimame gobelene. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad vestuvės buvo labai iškilmingos. Kartu su Aleksandru vietines moteris vedė daug jo bendražygių bei pavaldinių.

 

Plačiau

Publikuota: 2022-05-02 Atnaujinta: 2022-05-02 14:51
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika