Taurė su dangteliu

 

 

Sidabriniai indai su juose įmontuotomis monetomis pradėti gaminti XVI a. pradžioje. Į jų sieneles tvirtintos retos antikinės monetos, o vėliau tam naudotos ir vėlesnės įvairių šalių bei nominalų monetos. Jos būdavo montuojamos taip, kad aversas atsidurtų išorėje, o reversas – vidinėje pusėje. Taurės ir bokalai su monetomis buvo ypač paplitę XVII ir XVIII a. Šiaurės Vokietijoje, Danijoje, Prūsijoje ir kituose kraštuose. XIX a. šio tipo indų populiarumas blėso.

 

Žymios Torunės auksakalių giminės atstovo Niklauso Brelmano (Niklaus Bröllmann, apie 1640–1703) sukurta taurė turi platesnę viršutinę dalį, o apačioje – siaurą žvaigždės formos ornamentais dekoruotą juostą ir platesnę pėdą. Auksuoto taurės dangtelio kraštai pusapvaliai, lygiai išplatėjantys. Tiek taurė, tiek ir jos dangtelis gausiai dekoruoti monetomis bei kalinėtais augaliniais motyvais tarp jų. Taurei ir dangteliui pagaminti panaudota 40 monetų. 31 moneta puošia taurę, didžiausią jų dalį (25) sudaro Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos (1587–1632) ortai, o penkios monetos yra su Brandenburgo kunigaikščio Georgo Vilhelmo (Georg Wilhelm, 1619–1640) atvaizdu. Taurės dugne įmontuota didžiausia moneta – Priešakinės Austrijos kunigaikščio, Pasau ir Strasbūro vyskupo Leopoldo V (1619–1632) taleris. Dangtelis dekoruotas devyniomis monetomis. Seniausioji yra Prūsijos kunigaikščio Albrechto Hohencolerno (Albrecht von Hohenzollern, 1525–1568) 3 grašių moneta, nukaldinta 1547 metais. Dar viena 3 grašių moneta yra su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro (1576–1586) atvaizdu, taip pat 3 grašių moneta su Transilvanijos kunigaikščio Ištvano Bočkajaus (István Bocskay, 1605–1606) atvaizdu. Likusios penkios monetos yra Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Vazos ortai ir trigrašis, o centre įmontuota Pamario kunigaikščio Boguslavo XIV (1625–1637) vieno talerio moneta, nukaldinta Ščecine 1634 metais. Taurės apatiniame kraštelyje iškalti du ženklai – Torunės miesto „.T.“ ir paties meistro inicialai „NCB“. Būtent tokią formą, kuri reiškė „Nie Claus Bröllmann“, jis naudojo ženklindamas savo kūrinius.

 

Niklauso Brelmano tėvas Samuelis taip pat buvo auksakalys ir į Torunę galėjo atvykti iš Šiaurės Vokietijos. Manoma, kad taurės autorius gimė apie 1640 m., tačiau pirmą kartą jis paminėtas tik 1670 m. Torunės miesto cechų aktuose kaip Johano Kristijono Bierpfafo (Johann Christian Bierpfaff, apie 1600 – apie 1680) – Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero Vazos rūmų auksakalio – pameistrys. 1672 m. N. Brelmanas minimas kaip meistras, o 1679 m. jau pats turi pirmąjį mokinį – Hansą Vitkę (Hanss Witke). Jo mokiniais taip pat buvo ir abu sūnūs – Johanas Kristijonas Brelmanas (Johann Christian Bröllmann) ir Samuelis Brelmanas (Samuel Bröllmann).