Karnizinis koklis su tulpės ornamentu

Aktualu iki 2022-05-22
XVII a. I p.
Matmenys: 21 x 10 cm
Molis, glazūra
 
Ožalas E. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso tyrimai 1999 m., radinio inv. Nr. 54.
Konservavo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 212/15848 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Tyrinėjant Vilniaus Žemutinės pilies Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų šiaurinį korpusą, XVII a. pirma puse datuojamuose kultūriniuose sluoksniuose rasta karnizinių koklių su simetriškomis augalinio ornamento kompozicijomis. Pristatomas koklis yra su išgaubta plokšte, dengtas žalios spalvos glazūra. Plokštės centre vaizduojama tulpė su simetriškai išdėstytais žiedlapiais. Iš abiejų centre esančios gėlės pusių, koklio kraštuose, matyti po pusę kitos gėlės žiedo – veikiausiai saulėgrąžos.
 
Tulpės, kaip dekoro elemento, atsiradimas kokliuose gali būti siejamas su XVII a. itin išplitusiu šių gėlių auginimo vajumi Nyderlanduose. Tulpės Europą pasiekė Šventosios Romos imperatoriaus Ferdinando I valdymo laikais (1558–1564), tačiau fenomenalus jų išplitimo pikas siejamas su 1630 metais, kai itin išaugo jų paklausa ir prekyba. Apie šio reiškinio poveikį ir mastą byloja net jam apibūdinti skirtas specifinis terminas – „tulpomanija“. Dėl XVII a. ekonominio ir kultūrinio pakilimo menininkai Nyderlanduose turėjo itin geras kūrimo sąlygas, o tulpių auginimo karštinė sudarė atskirą nišą menininkams savo darbuose atspindėti su šiuo reiškiniu susijusią laikotarpio realybę. Floristinių elementų, gėlių puokščių vaizdavimo meistrystę savo darbuose išplėtojo ne vienas to meto garsus dailininkas. Neatsitiktinai ir tulpės motyvas pradėtas naudoti koklių puošyboje, ypač žinant tai, kad Baltijos regiono koklininkystė pereinamuoju laikotarpiu iš XVI amžiaus į XVII šimtmetį buvo veikiama Nyderlandų įtakos.
 
Medžiagą parengė Justina Ramanauskienė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Nabažaitė R. Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a., Vilnius, 2019, p. 273, 283.
Vilniaus kokliai XV–XVII amžiuje, sud. K. Katalynas, Vilnius, 2015, p. 175.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Adatos

20240916

Seniausios adatos – kaulinės, naudotos nuo Akmens amžiaus (taip pat ir Viduramžiais). Metalinės adatos gamintos nuo Bronzos amžiaus.
Adatų archeologai randa tiek gyvenamosiose vietovėse, tiek moterų, vaikų, vyrų kapuose. Tradicija įdėti adatas ir adatines laidojant buvo žinoma ir kitur, pavyzdžiui, Skandinavijoje. Ji išsilaikė iki pat XX a. pradžios. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriniuose šaltiniuose taip pat užfiksuotas paprotys įdėti adatų ir siūlų laidojant moteris.

Plačiau

Publikuota: 2022-05-16 Atnaujinta: 2022-05-12 16:21
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika