Gobelenas „Drakonas, ryjantis kiaušinius“

 

Pirmajame verdiūros plane komponuojami didesnio mastelio žolynai, pavaizduoti natūralistine maniera. Pagrindinė išlikusios audinio dalies figūra – sparnuotas drakonas, ryjantis duobėje gulinčius kiaušinius, – matyti kiek aukščiau, kompozicijos kairiajame krašte. Labai išraiškingi gyvūno judesiai ir pats piešinys. Drakonas vaizduojamas pasiruošęs šuoliui, plėšriai pražiotais nasrais. Fantastinio gyvūno figūra suteikė galimybę dailininkui perteikti daug skirtingų tekstūrų: nariuotos kojos, žuvų pelekus primenantys sparnai, kailiu apaugęs kūnas, ornamentuota šliužo uodega. Emocinę kompozicijos įtampą kuria ir kompozicijos centrą bei dešinę pusę užėmę išsikerojusių medžių kamienai, apaugę grubia žieve ir samanomis, apvyti sodria augalija, taip pat masyvios šaknys, kurių fone komponuojami gyvūnai. Po medžių šaknimis atsiveriančios tamsios ertmės fone matyti išlikusi gaidžio figūros dalis – į bordiūro pusę atsukta kuoduota galva subtiliu ornamentu išmargintu gūžiu. Kiek žemiau pavaizduota galvą pakėlusi ūdra. Prie dešinio šono bordiūro matyti neišlikusių figūrų fragmentų (uodegos ir snukučio). Antrajame plane, kairėje pusėje, esančioje miško laukymėje vaizduojamas sėlinantis leopardas, upelis skardžiais šlaitais ir jaunų medelių giraitė. Viršuje kompoziciją baigia gausiai lapuotų medžių vainikas, kurio šakose tupi skristi pasiruošęs vanagas (?).

 

Įsigytas audinys – didesnės kompozicijos dalis. Labiausiai tikėtina, kad prarasta dešinė gobeleno dalis. Tai rodo šioje pusėje pastebimai nukirstas gyvūnų figūrų piešinys.

 

Gobeleną juosia platus bordiūras. Centrinė bordiūro juosta dekoruota aukso ir įvairių ochros atspalvių augaline pyne. Vyraujantys bordiūro motyvai: akantų ir granatmedžių lapai, granatmedžių žiedai. Abiejuose viršutinių bordiūrų kampuose įkomponuoti apskriti medalionai su Bakcho galvutėmis, puoštomis vynuogių lapų ir kekių vainikais. Apatiniuose bordiūro kampuose – apskriti medalionai su liūtų galvomis. Visų keturių bordiūro juostų centre – akantų gėlės. Bordiūrą rėmina siauros smulkesnio ornamento juostos. Apatinėje jų – Briuselio miesto ženklas „B herbinis skydas B“ (kairėje pusėje) ir Gebelsų audimo dirbtuvių ženklas „GA“ (dešinėje).

 

Dirbtuvės, kuriose išausti gobelenai, įkurtos Jakobo (Žako) Gebelso I (Jacob, Jacques I Geubels, kūrė 1585–1605). Po jo mirties dirbtuves perėmė našlė Katerina van den Eindė (Catherine van den Eynde, mirė prieš 1629 m.). Būtent jos vadovavimo laikotarpiu, manoma, ir buvo išausta serija, kuriai priklauso įsigytas gobelenas. Tuo metu (1613) jos vadovaujamos dirbtuvės buvo minimos tarp devynių geriausių Briuselio gobelenų audyklų. K. van den Eindė turėjo daugybę užsakymų, todėl sudarė sutartį su vienomis garsiausių dirbtuvių Briuselyje, kurios priklausė Janui Rasui II (Jan II Raes, 1570–1643).

 

1617 m. 11 šios serijos audinių įsigijo kardinolas Alesandras Damašenis Peretis di Montaltas (Alessandro Damasceni Peretti di Montalto, 1585–1623). Po jo mirties serija atiteko jo broliui princui Mikelei Perečiui Montaltui (Michele Peretti Montalto, 1577–1631), tada – kardinolui Frančeskui Perečiui Montaltui (Francesco Peretti Montalto, 1597–1655). Po pastarojo mirties 1655 m. gobelenai atiteko kardinolui Paolui Saveliui (Paolo Savelli, Peretti, 1622–1685), tačiau dėl didelių įsiskolinimų buvo parduoti. Tą kartą juos popiežiui Aleksandrui VII iš Kidžių giminės nupirko monsinjoras Farnezė. Tikėtina, kad gobelenas priklausė tai pačiai serijai. Seriją sudarė 12 audinių: „Peizažas su drambliu“, „Peizažas su leopardu“, „Peizažas su raganosiu“, „Liūtas vandenyje“, „Leopardo ir vienaragio kova“, „Strutis“, „Drambliai ir vienaragis, einantys gerti“, „Leopardo ir liūto kova“, „Ėdantis drakonas“, „Dramblio ir drakono kova“, „Leopardas ir beždžionės“, „Drakonas, skrendantis virš medžių“ .