Publikuota 20220801
Aktualu iki 2022-08-07
XVI a. vid.
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., radinio inv. Nr. 1780.
Tyrimus atliko polinologė, vyr. mokslinė bendradarbė O. Kondratienė, Geologijos institutas (dabar Geologijos ir geografijos institutas)
1996 m., vykdant archeologinius tyrimus, buvusioje Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje latrinoje aptiktos paprastųjų žemuogių (Fragaria vesca) sėklos. Ištyrus mėginį, rasta įvairių augalų liekanų, žiedadulkių ir sėklų, išskirta 114 žemuogių sėklų.
Žemuoges žmonės visame pasaulyje rinko nuo neatmenamų laikų. Antikoje žemuogės buvo naudojamos medicininiais tikslais: jas vartojo norėdami išvengti melancholijos, palengvinti inkstų akmenligės simptomus. Dėl savo formos ir spalvos jos buvo Veneros – meilės deivės simbolis. Pirmieji žemuogių paminėjimai rašytiniuose šaltiniuose randami romėnų poetų kūriniuose – Vergilijaus „Bukolikose“ ir Ovidijaus „Metamorfozėse“:
Leido ramiai žmogus malonų poilsio laiką.
Žemė, lig tolei laisva, kauptuko nejudinta niekad.
Ir noragu nežeista, pati jam duodavo viską.
Tenkinos valgiais tokiais, kurių nieks nevertė tiektis:
Žemuogių krūmo vaisius bei kalno žemuoges rinko.
XII a. žemuogės pradedamos kultivuoti Europoje, prancūzams perkėlus laukines žemuoges (Fragaria vesca) į savo sodus. XVI a. kvapnioji žemuogė (Fragaria moschata) pradėta auginti soduose visoje Europoje, o XVII a. Virginijos žemuogė (Fragaria virginiana) iš Šiaurės Amerikos pasiekė Europą ir išliko populiari iki pat XIX amžiaus. Tiesa, XVII a. buvo atvežta viena Čilės žemuogė (Fragaria chiloensis). Šios dvi rūšys buvo sukryžmintos ir išvesta šiuolaikinė braškių veislė Fragaria ananassa, pasižyminti didesnėmis uogomis ir gausesniu derliumi. Valdovų rūmuose žemuogėmis mėgavosi rūmų gyventojai. Galimai žemuogės buvo naudojamos gaminant ledus (šerbetą), desertus ar medicininiams reikalams.
Viduramžiais žemuogių motyvai buvo raižomi puošiant altorius, bažnyčių, katedrų kolonų viršūnes – šios uogos simbolizavo tobulumą, teisumą. Viduramžių ikonografijoje aptinkamas Švč. Mergelės Marijos atvaizdas žemuogių fone, paminėtinas nežinomo autoriaus paveikslas „Madona, rankoje laikanti žemuogę“ (apie 1465–1474, Žyveco muziejus). Žemuogė čia simbolizuoja skaistybės įžadus arba Edeno sodų gėrybes (https://bit.ly/3zP2WYB).
Žemuogių motyvų randama ir rankraščių puošyboje. Žymiausi XV–XVI a. pavyzdžiai iš tuomet populiarių maldynų:
Žemuogių vaizdai pasikartoja Hieronimo Boscho (Hieronymus Bosch) kūryboje, garsiajame jo triptike „Žemiškųjų malonumų sodas“ (1490−1510, dabar Prado muziejuje, Madride), čia jos – gundymo alegorija: https://bbc.in/3Sfqf4K.
XVII a. žemuogės tampa natiurmortų ar portretų dalimi: Jakobo van Hulsdonko (Jacob van Hulsdonck) „Laukinės žemuogės su gvazdiku kiniško porceliano dubenyje“ (1620), https://bit.ly/3PPVGRI; Jakobo van Eso (Jacob van Ess) „Natiurmortas su vynuogėmis“ (1633), https://bit.ly/3OSsNmu; nežinomo XVII a. flamandų dailininko „Vienerių metų mergaitės portretas su žemuogių krepšeliu“, https://bit.ly/3QaWmRg.
Paprastosios žemuogės sėklos eksponuojamas nuolatinėje Valdovų rūmų ekspozicijoje (I maršrutas „Istorija, archeologija, architektūra“, 11 salė, 11.3 vitrina).
Medžiagą parengė Milda Samulionytė-Zikarienė
Fotografas Mantvidas Mieliauskas
Naudoti šaltiniai ir literatūra
Steponavičienė D. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorija. Rūmų pietinių vartų bokšto tyrimai 1996 m., Vilnius, 1997.
„Fragaria ananassa“, in: Britannica, https://www.britannica.com/plant/Fragaria-ananassa [žiūrėta 2022-06-02].
Grubinger V. „History of the Strawberry“, in: The University of Vermont, https://www.uvm.edu/vtvegandberry/factsheets/strawberryhistory.html [žiūrėta 2022-06-02].
Ovidijus Metamorfozės, https://bit.ly/3OOuX6K [žiūrėta 2022-06-02].
„Strawberry: A Brief History“, in: Integrated Pest Management. University of Misoori, https://ipm.missouri.edu/meg/2012/5/Strawberry-A-Brief-History/ [žiūrėta 2022-06-02].
