Briaunotas gintaro karoliukas

Aktualu iki 2022-07-24
XIII a. pab. – XIV a. I ketv.
Karoliuko skersmuo 1 cm, aukštis 0,7 cm
Blaževičius P. Vilniaus pilių teritorijos su įtvirtinimais, pastatais ir jų liekanomis (u. k. 1791) (Vilniaus m.) detaliųjų archeologinių tyrimų 2019–2020 m. ataskaita, radinio inv. Nr. 1537.
 
Konservavo dr. Medeina Steponavičiūtė
Dendrochronologinius tyrimus atliko dr. Rūtilė Pukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)
 
Vilniuje Viduramžių laikotarpiu datuojama daugiau kaip trys dešimtys dirbinių iš gintaro ir daugiau kaip pusė tūkstančio gintaro žaliavos bei apdirbtų (brokuotų, nebaigtų gaminti) fragmentų, rastų atliekant archeologinius tyrinėjimus. Tai karoliai, kryželiai, žiedas, antropomorfinės skulptūrėlės. Šie dirbiniai nėra dažni tiek miestuose, tiek periferijoje.
XIII a. pabaigoje – XIV a. pirmame ketvirtyje gintaro dirbinių rasta ir Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje. Tai pavieniai gintaro fragmentai bei keli karoliukai. Vienas jų – briaunotas, keturkampe plokštuma, kurios kampai sudaro nuožulnius trikampius, aprėminančius šonuose esančius rombus. Jis kruopščiai apdirbtas. Panašus briaunotas karoliukas žinomas iš Klaipėdos pilies, tik jis datuojamas XIV–XV a. ir yra didesnis. 
XIV a. pabaigoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvo gintaro dirbtuvės – rastas kultūrinis sluoksnis su daugiau nei puse tūkstančio smulkių gintaro fragmentų, karolių ruošinių. Čia taip pat aptikta ir gatavų XIV a. pabaiga – XV a. pradžia datuojamų dirbinių – briaunotų, ovalių bei kitokių formų karolių, antropomorfinių skulptūrėlių, gintarinis žiedas. Neatmestina galimybė, kad minėti dirbiniai galėjo būti pagaminti šiose dirbtuvėse.
 
Įspūdingas, masyvus, bet mažo vidinio skersmens gintarinis žiedas iš Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos: https://www.valdovurumai.lt/lankytojams/savaites-eksponatas/gintarinis-ziedas#.WXG5i9SLTeg
 
Medžiagą parengė Rasa Gliebutė
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Bogužaitė-Talačkienė S. „Gintaro tradicija viduramžių Klaipėdos Vokiečių ordino ir Prūsijos kunigaikštystės kontekste iki XVI a. antrosios pusės“, in: Klaipėdos pilis: tyrimai ir šaltiniai, Klaipėda, 2019.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Stiklinių apyrankių fragmentai

20250519

Stiklo masę išgauti išmokta II tūkstantmetyje prieš Kristų Egipte ir Artimuosiuose Rytuose. Stikliniams dirbiniams pagaminti reikėjo trijų pagrindinių komponentų – smėlio (silicio dioksido SiO₂), sodos (natrio karbonato Na₂CO₂) ir potašo (kalio karbonato K₂CO₃). Spalvą stiklui suteikdavo įvairių metalų (pavyzdžiui, švino, alavo ir kt.) oksidai. Iš stiklo masės gaminti ne tik indai, bet ir papuošalai. Labiausiai paplitę buvo įvairių spalvų, vienspalviai arba daugiaspalviai, stiklo karoliukai. Taip pat stiklinės apyrankės.
Tyrinėtojai pastebi, kad stiklinės apyrankės buvo paplitusios didelėje Europos dalyje ir būdingos tiek krikščioniškos, tiek pagoniškos, tiek ir musulmoniškos (pavyzdžiui, Pirėnų pusiasalyje) kultūros regionams. Šių dirbinių įvairovė buvo gana didelė. Apyrankių lankeliai – apvalaus, ovalaus, kvadratinio, pusapvalio skersinio pjūvio formos, lygūs, neornamentuoti, tordiruoti arba puošti spalvoto stiklo įvijomis.

 

 

Plačiau

Publikuota: 2022-07-18 Atnaujinta: 2022-07-14 07:23
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika