Plyta su įstrižomis braukomis

Plyta su įstrižomis braukomis
Aktualu iki 2026-05-24
XVI a. pr. (?)
Molis
Ilgis 30,5 cm, plotis 15 cm, storis 7,2–7,5 cm
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, t. 1, Vilnius, 2003, p. 112–113.
Rackevičius G. Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmų teritorija. Šiaurinio korpuso prieigų archeologinių tyrimų 2002 m. ataskaita, t. 2, Vilnius, 2003, p. 179, il. 393, radinio inv. Nr. 9539.
 
Vienas būdingiausių lietuviškų plytų, žinomų nuo XIII a. pabaigos – XIV a. pradžios, požymių yra vienoje plytos plokštumos pusėje – klote įspausti specialūs grioveliai – braukos. Braukos turėjo pagerinti plytos sukibimą su skiediniu ir kartu užtikrinti stabilesnę mūro struktūrą.
 
Braukos dažniausiai būdavo daromos rankų pirštais arba specialiu įrankiu išilgai plytos. Rečiau pasitaiko plytų su skersai ar įstrižai padarytomis braukomis. Pastebėta, kad XV–XVI a. civilinių gotikinių pastatų plytos dažniausiai būdavo su braukomis, mūrytos braukomis žemyn. Brauktinių plytų tradicija gyvavo iki pat XVIII a. pabaigos.
 
2002 m. atliekant archeologinius tyrimus į šiaurę nuo Valdovų rūmų, XVI a. pradžios kultūriniuose sluoksniuose buvo surasta sveika plyta su įstrižomis braukomis. Iš rausvo molio pagaminta plyta yra 30,5 cm ilgio, 15 cm pločio ir 7,2–7,5 cm storio. Vienoje jos pusėje greičiausiai mediniu pagaliuku padarytos keturios 1,5–1,7 cm pločio ir iki 0,5 cm gylio įstrižos braukos. Ant plytos nėra skiedinio likučių, todėl mūre ji greičiausiai nebuvo.
 
Ši Vilniaus Žemutinės pilies dalis, kurioje buvo surasta plyta su įstrižomis braukomis, apie 1515 m. buvo aptverta mūrine atitvarine siena su vartų bokštu. Atitvarinė siena buvo mūryta iš 28,1–31 cm ilgio, 13,5–15 cm pločio ir 6–8 cm storio plytų. Todėl galima spėti, kad aprašoma panašių matmenų plyta su įstrižomis braukomis greičiausiai yra susijusi su šių mūrų statyba. Kartu su šia plyta sluoksnyje buvo surastos ir kelios profilinės plytos, tai tik patvirtina surastų plytų sąsają su gotikos stiliaus statiniais.
 
Medžiagą parengė Egidijus Ožalas
Fotografas Vytautas Abramauskas
 
Naudota literatūra
Levandauskas V. Lietuvos mūro istorija, Kaunas, 2012, p. 153–156.
Rackevičius G. „Vilniaus pilies teritorijos tyrimai 2002–2009 m.“, in: Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 2009 m., Vilnius, 2010, p. 173.

 

 

 

 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

Knyga „Kancyonołas, tey east Knigos psolmu ir giesmių dwasiszku ant garbes Diewuy, Traycioy szwentoy wienatijamuy, ant wartoima baźniczios Dides Kunigayksztistes Lietuwos iszduotos“

20261116

Ši knyga – tai kalvinistų giesmynas ir maldynas su daugiabalsėmis (keturbalsėmis) liturginėmis giesmėmis lietuvių kalba.
Pirmą kartą „Kancionalas“ išspausdintas 1781 m. Karaliaučiuje, Hartungų spaustuvėje. Leidinys parengtas pagal 1653 m. Kėdainiuose išspausdintame evangelikų reformatų giesmių ir maldų rinkinyje „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvusį giesmyną, sudariusį kalvinistų giedamosios liturgijos pagrindą XVII–XVIII amžiuje. Psalmyną su giesmėmis iš lenkų kalbos išvertė ir šiam leidiniui parengė Kėdainių burmistras Steponas Jaugelis-Telega (apie 1600 – po 1666). Pridėjus papildomus 8 psalmių vertimus ir 50 giesmių, 1781 m. buvo išspausdintas „Kancionalas“. Leidinį sudarė 108 lietuviškos psalmės, 207 lietuviškos giesmės ir trys priedai. Kalbinė analizė rodo, kad leidinio sudarytojas – vienas asmuo. Ilgą laikąmanyta, kad knygą parengė reformatų dvasininkas Mykolas Cerauskis (1753–1824). Tuo suabejojo tyrėjai Zigmas Zinkevičius, Ingė Lukšaitė ir Birutė Kabašinskaitė. Pastaroji atliko lyginamąją neabejotinai M. Cerauskio rengtų tekstų ir „Kancionalo“ analizę bei padarė išvadą, kad jis greičiausiai nėra leidinio sudarytojas. 

 

Plačiau

Publikuota: 2026-05-18 07:21 Atnaujinta: 2026-05-08 13:39
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika