Pingsdorfo tipo keramikos šukės

 

Gausiausią archeologinių radinių grupę miestų ir pilių tyrimuose sudaro vadinamoji masinė archeologinė medžiaga – buitinės keramikos šukės. Šie radiniai gali būti klasifikuojami ir tiriami įvairiais aspektais: pagal formą, funkciją, gamybos technologiją, kilmę ir kt. Aptariamos buitinės keramikos fragmentai priskiriami importinei, vadinamajai Pingsdorfo tipo keramikai.

 

Vieni iš ankstyviausių vėlyvųjų Viduramžių įvežtų indų Vilniuje siejami su Pingsdorfo produkcija. Ši keramikos rūšis pavadinta miestelio Reino regione vardu. Pingsdorfo tipo indai buvo gaminami X–XII a. dabartinės Vokietijos ir Nyderlandų teritorijose. Tai viena pirmųjų keramikos rūšių, kuri jūrų ir sausumos prekybos keliais paplito Vokietijoje, Nyderlanduose, Anglijoje bei Šiaurės jūros pakrantėse. Šio tipo indų gamybos pabaiga siejama su XIII a. pradžioje iškilusiu Zygburgo centru, kuriame pradėta gaminti protoakmens masės keramika. Vis dėlto Pingsdorfo tradicija nenutrūko – vėlyvaisiais Viduramžiais ji buvo tęsiama kituose gamybos centruose. XIV–XV a. šio tipo radinių aptinkama Lenkijoje ir Vidurio Vokietijoje.

 

Pingsdorfo tipo indai yra žiesti, kietos molio masės gaminiai su kvarco priemaišomis ir kartais pasitaikančiais raudono molio intarpais. Indų paviršius dažniausiai šiurkštokas, o molio spalva, priklausomai nuo degimo temperatūros, varijuoja nuo beveik baltos iki blyškiai gelsvos. Dirbiniai dekoruoti raudonai rudu ar ryškiai rudu molio angobu. Iki XII a. paprastai būdavo dekoruojamas visas indo paviršius, o vėliau ornamentas teptuku komponuotas tik indo petelių zonoje, piešiant tinklelio, eglutės ar įstrižų brūkšnių motyvus.

 

Valdovų rūmų teritorijoje aptikti Pingsdorfo tipo indų fragmentai pasižymi blyškiai rusva molio spalva ir ryškiu raudonai rudu dekoru. Iš dekoravimo teptuku galima spręsti, kad tai vėlyviausios stadijos Pingsdorfo tipo indas. Tačiau atsižvelgiant į radimo aplinkybes, šios šukės datuojamos XV a. pradžia. Analogiškai dekoruotų blyškios molio masės indų su rudu tinklelio ornamentu, datuojamų XV a., aptikta Lenkijoje.

 

Be Valdovų rūmų, Vilniaus mieste žinoma dar viena radavietė, kur XIV a. (?) sluoksnyje rasta panašaus indo fragmentų. Pažymėtina, kad Dubingių piliavietėje XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje datuojamame sluoksnyje aptiktas fragmentas, kuris pagal vaizdinius požymius yra analogiškas Vilniuje rastiems pavyzdžiams.

 

Valdovų rūmų ir Dubingių piliavietės radiniai buvo tirti SEM-EDX (energijos dispersinė rentgeno spektroskopija) ir ATR-FTIR (atspindžio transformacijos infraraudonųjų spindulių spektroskopija) metodais. Tyrimai parodė panašią molio masės sudėtį ir degimo temperatūrą, o rudos spalvos ornamentas identifikuotas kaip atliktas ochra. Vilniuje ir Dubingiuose aptikti fragmentai ne tik vizualiai artimi, bet ir jų radimo kontekstas atitinka Lenkijoje rastų analogų chronologiją bei morfologinius bruožus. Taigi aptariamieji indų fragmentai šiuo metu siejami su Pingsdorfo tradicijos transformacija ir gamybos centrų kaita.