Gėlėmis dekoruota fajanso lėkštė

Konservavo Medeina Steponavičiūtė, rest. prot. Nr. 164/12588, restauravo Deimantė Baubaitė, rest. prot. Nr. 855/21952 (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai)

 

Mėlyna ir balta glazūra dekoruotos lėkštės fragmentas rastas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų teritorijoje, XVII a. antroje pusėje susiformavusiame griuvenų sluoksnyje. Sluoksnis sietinas su 1655–1660 m. per rusų kariuomenės ir kazokų antpuolius nuniokotų rūmų liekanomis ir vėlesniais XVII a. pabaigos statybų darbais. Radinys datuojamas laikotarpiu, ne vėlesniu kaip XVII a. vidurys, ir atspindi ankstesnį Valdovų rūmų gyvavimo etapą.

 

Lėkštės keraminė masė šviesi, kieta, gerai išdegta, dekoruota kobalto oksidu tapytu augaliniu ornamentu po skaidria alavine glazūra. Kompoziciją riboja koncentrinės linijos, atskiriančios centrinę ir kraštinę zonas. Matomi aiškūs gėlių motyvai, stilizuoti augaliniai ornamentai, kurių centre – apskritos gėlės su taškuotais vidurėliais, apsuptos grakščių, smailėjančių lapelių. Piešinys atliktas laisvais, nevienodo storio, dinamiškais potėpiais. Laisva tapyba ir minkštos linijos – būdingos alavine glazūra dengtiems dirbiniams. Technologiniai ir stilistiniai požymiai leidžia radinį priskirti Nyderlanduose gamintam fajansui, vadinamajai Delfto keramikai. Šie dirbiniai XVII a. Europoje paplito kaip kiniško mėlyno ir balto porceliano imitacijos. Jie buvo gaminami naudojant alavinę glazūrą, suteikiančią baltą, porcelianą imituojantį paviršių.

 

Tokio tipo keramika buvo importuojama į Abiejų Tautų Respublikos miestus ir pasiekdavo valdovų bei diduomenės aplinką. Aptariamas radinys liudija ankstyvą vakarietiškų vartojimo madų sklaidą ir reprezentacinės stalo kultūros formavimąsi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje. Jis taip pat liudija prekybinius ryšius su Vakarų Europos miestais ir aukštą materialinės kultūros lygį.