XVIII a. antroje pusėje Abiejų Tautų Respublikoje imta steigti modernius dekoratyvinės dailės dirbinių ir amatų centrus, sekant užsienyje veikiančių manufaktūrų pavyzdžiu. Tokios iniciatyvos epochoje, pažymėtoje padalijimų, valstybingumo praradimo, politinio sąstingio, buvo labai vertingos. Karaliaus dvaras ir diduomenė iškėlė du tarpusavyje susijusius tikslus – puoselėti ir skatinti tautinės dekoratyvinės dailės dirbinių gamybą, reformuoti šalies ekonomiką, mažinant jos priklausomybę nuo importo. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio dvare Slanime veikusios dirbtuvės nebuvo išimtis. Specializuotų audimo dirbtuvių įsteigimas ir aukšto meninio lygio kūrinių audimas liudija tiek pasigėrėjimo vertą M. K. Oginskio mecenatystę, tiek itin novatorišką pasaulėžiūrą.
M. K. Oginskio pavedimu XVIII a. devintajame dešimtmetyje Johanas Karlas Kletšas (Johann Karl Kletsch) Slanimo manufaktūroje išaudė 12 gobelenų seriją (įspūdingų kartonų autorius buvo etmono architektas Inočentė Marainas (Innocente Maraino). Audinių paskirtis buvo papuošti Slanimo rezidencijos sodo paviljoną, vadinamą Dievybių sale. Plonais šilko siūlais ant lininio pagrindo išausti gobelenai vaizdavo antikines dievybes ir kitus personažus. Gobelenų išsaugojimo ir klajonių istorija yra tikras detektyvas.
Kodėl Dievybių salę puošę gobelenai sudarė šilku išaustos skulptūrų galerijos įspūdį? Koks likimas juos ištiko mirus M. K. Oginskiui? Kaip septyni audiniai iš dvylikos gobelenų serijos buvo išsaugoti ir pateko į Krokuvos Vavelio karališkosios pilies muziejaus (Lenkija) rinkinius?
Atsakymus į šiuos klausimus sužinosite, apsilankę dr. Magdalenos Pivockos (Magdalena Piwocka), ilgametės Krokuvos Vavelio karališkosios pilies gobelenų rinkinio saugotojos, paskaitoje „Šilku išausta skulptūrų galerija (Mykolo Kazimiero Oginskio dievybių gobelenai)“.
Po renginio klausytojai maloniai kviečiami aplankyti parodą.
Registruotis galite paspaudę šią nuorodą.