Paroda „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas

 

Tarptautinėje parodoje „Pidhircių rūmai. Istorija ir meno kolekcijos“ Lietuvos visuomenei ir sostinės Vilniaus svečiams pristatomas Ukrainos paveldo europinis deimantas. Tai geografiškai nutolęs, bet ypač reikšmingas bendras Ukrainos, Lenkijos, Lietuvos kultūros objektas – Pidhircių rezidencija ir jos istorinių kolekcijų lobiai. Šiandien jie pasklidę ir saugomi net keliuose Ukrainos bei Lenkijos muziejuose. Bene didžiausia ir vertingiausia kolekcijų dalis atsidūrė Lvivo nacionalinėje Boryso Voznyckio dailės galerijoje ir Lvivo istorijos muziejuje. 

 

Pidhircių rūmai – turtinga istorija pasižymintis architektūros paminklas – itališka palazzo in fortezza (įtvirtintų rūmų) tipo rezidencija, išsiskirianti vėlyvojo Renesanso ir ankstyvojo Baroko elementų stilistine derme. Prie rūmų puošybos, tikėtina, galėjo prisidėti ir architektas Kostantė Tenkala (Constante Tencalla, apie 1590–1646), dirbęs XVII a. Vilniuje, čia statęs Šv. Kazimiero koplyčią ir rekonstravęs Valdovų rūmus. Vaizdingoje įkalnėje pastatyti Pidhircių rūmai ir visas rezidencijos ansamblis su parku bei sodu XVII–XVIII a. žavėjo svečius ir meno žinovus, o interjero elegancija, lubų plafonų struktūra jau gerokai vėliau tapo įkvėpimo šaltiniu rekonstruojant Krokuvos Vavelio karališkosios pilies bei Valdovų rūmų Vilniuje sales. 

 

Tarptautinėje parodoje eksponuojama bemaž šimtas meno vertybių ir kitų relikvijų – šalia daugybės portretinių, batalinių, sakralinių garsių Europos dailininkų bei su Lietuva susijusių autorių tapybos darbų, į ekspoziciją įterpti taikomosios dailės objektai: salonų baldai, veidrodžiai, žvakidės, militarijos – husarų šarvai, alebardos. Taip lankytojui atskleidžiami ir XVIII–XIX a. aristokrato rezidencijoje kauptų kolekcijų formavimo principai, jų turinys.

 [-] 

Pidhircių rezidencijos savininkai, garsių ano meto didikų giminių (Konecpolskių, Sobieskių, Ževuskių, Sanguškų) atstovai, keitėsi, tačiau kiekvienas jų paliko įspaudą spalvingoje rezidencijos istorijoje, kurioje klestėjimų laikotarpius keitė didžiulių praradimų laikai. Įdomu, kad 1865 m. rūmai atiteko lietuvių kilmės Gediminaičių dinastijos šalutinės šakos palikuoniams – kunigaikščiams Sanguškoms. Pavieniams keliautojams, kurie įsirašydavo į svečių knygas, Pidhircių rūmai buvo atverti jau XIX a. pradžioje. Eustachijus Stanislovas Sanguška (1842–1903), suvokdamas muziejinę Pidhircių vertę, sudarė sąlygas platesnei visuomenei lankyti rūmus ir grožėtis jų interjerais bei meno lobiais.

 

Dailės lobiai, militarijos ir kitos relikvijos yra ir lituanistinę prasmę turinti aristokratų sukaupta kolekcija, kuri tarsi kviečia parodos lankytojus simboliškai atverti rezidencijos duris, kai šiuo metu dėl karo Ukrainoje to padaryti neįmanoma. Taip pratęsiama prieš beveik du šimtus metų gyvavusi lietuvių kilmės kunigaikščio E. S. Sanguškos tradicija šviesti visuomenę, supažindinti su garbinga praeitimi, ugdyti estetinę pajautą, skleisti europinę kultūrą.

 

Parodą sudaro keturios teminės dalys. Pirmojoje pristatoma Pidhircių rezidencijos istorija bei architektūra, akcentuojami ne tik rezidencijos klestėjimo, kolekcijų kaupimo laikai, bet ir praradimų faktai. Ši dalis taip pat skirta rezidencijos savininkams – iškilioms istorinėms asmenybėms – bei jų nuveiktiems darbams. Antroji parodos dalis vaizdžiai pristato Pidhircių rūmų istorinius interjerus. Trečiojoje dalyje lankytojai susipažins su rezidencijos kolekcijomis (jų dalimi) – žinomų užsienio tapytojų (pvz., Johano Baptisto Lampio, Jano de Baino ir kt.) darbais. Ketvirtoji parodos dalis skirta Abiejų Tautų Respublikos meistrų (pvz., su Vilniumi susijusio Simono Čechavičiaus, Pranciškaus Smuglevičiaus senelio Hiacinto Olesinskio ir kt.) talentui.

 

Rengėjai tikisi, kad ši paroda, atskleidžianti unikalius Ukrainos kultūrinio paveldo lobius, sužadins bendrą istorinę atmintį, pilietinį sąmoningumą, kritinį požiūrį į priešų kuriamus melagingus istorijos naratyvus, pasitarnaus saugant ir viešinant Ukrainoje esantį svarbų europinį kultūros paveldą. Viliamasi, jog paroda paskatins giliau domėtis Ukrainoje išsaugotu lituanistiniu paveldu, iškiliomis istorinėmis asmenybėmis, valstybingumo raida, primins Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos tradiciją, vienijančią Lietuvą ir Ukrainą, europinius kultūrinių sąryšių kontekstus.

 

Lvivo nacionalinė Boryso Voznyckio dailės galerija ir Lvivo istorijos muziejus – ilgamečiai Valdovų rūmų muziejaus partneriai, dalyvavę daugelyje parodinių projektų. Tokio masto vienos rezidencijos kolekcijos pristatymas rengiamas pirmą kartą. Iki šiol Lietuvoje vykusiose teminėse parodose buvo eksponuojamos tik pavienės Pidhircių rinkinių vertybės.

 

 

 

Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, draudimo bendrovė BTA. Vienna Insurance Group

 

LRT, „Lietuvos rytas“, lrytas.lt, „JCDecaux “, „Legendos “