Tarptautinė paroda „Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai“ skiriama vienos žymiausių XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei visos Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir kultūros asmenybių – Mykolo Kazimiero Oginskio – gobelenų kolekcijai, atskleidžiančiai tiek išlavintą skonį turėjusio užsakovo mecenatystės užmojus, tiek ir senosios Lietuvos kultūrinio paveldo tradicijas bei to meto Europos meninius ryšius.
Senojo lituanistinio paveldo vertybes pristatančios ir jas į istorinę atmintį grąžinančios parodos svarbiausi akcentai – tai septyni per stebuklą išsaugoti aukšto meninio lygio, subtilių spalvų, tačiau dėl savo amžiaus kruopščiai restauruoti ir aplinkos poveikiui jautrūs audiniai iš buvusios 12 gobelenų serijos. Apie 1784–1790 m. vietinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės meistrų Slanime (dabartinėje Baltarusijoje), M. K. Oginskio įsteigtoje manufaktūroje, sukurti audiniai vaizduoja antikines dievybes ir kitus personažus. Gobelenų klajonių ir išsaugojimo istorija XIX ir XX a. yra tikras detektyvas.
Šiuos unikalius gobelenus išaudusiai Lietuvos etmono M. K. Oginskio Slanimo manufaktūrai vadovavo Europoje žinomas vokiečių meistras Johanas Karlas Kletšas (Johann Karl Kletsch), o įspūdingų audinių kartonų autorius yra etmono architektas italas Inočentė Marainas (Innocente Maraino). Gobelenuose vaizduojamų antikinių personažų pirmavaizdžiu tapo XVII a. pabaigoje išleistas Simono Tomaseno (Simon Thomassin) graviūrų rinkinys, vaizduojantis Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV pastangomis Versalio rezidencijai sukurtas antikines skulptūras. Ši knyga, kaip audinių kartonų idėjos šaltinis, taip pat rodoma parodoje.
Ilgus amžius valdytas kunigaikščių Sapiegų, XVIII a. antroje pusėje Slanimas buvo tapęs Lietuvos etmono M. K. Oginskio nuosavybe. Etmono laikais čia pastatytas ištaigingas rezidencijos ansamblis su teatru, mokykla, spaustuve, dirbtuvėmis ir kitais pastatais buvo vadinamas Mūzų buveine, Lietuvos Atėnais ar Versaliu. Parodoje rodomi gobelenai išausti specialiai naujuosiuose etmono rūmuose įrengtai Dievybių salei. Iki šių dienų iš etmono M. K. Oginskio Slanimo rezidencijos neliko jokio pėdsako, o dievybės neteko savo namų. Todėl apie XVIII a. antroje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjusį diduomenės dvaro kultūros ir meno židinį gali priminti šie išlikę ir parodoje eksponuojami subtilūs audiniai.
Parodoje rodomas ir gobelenų užsakovo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono, trumpai buvusio ir Vilniaus vaivada, visoje Europoje žymaus muziko ir literato, Lietuvos kultūros ir meno mecenato, sumanaus ūkininko ir fiziokrato, Apšvietos epochos idealus propagavusio didiko, palaikiusio artimus ryšius su žymiais prancūzų švietėjais Volteru (Voltaire), Žanu Žaku Ruso (Jean-Jacques Rousseau) ir Deni Didro (Denis Diderot), kunigaikščio Mykolo Kazimiero Oginskio portretas, 1755 m. nutapytas lenkų kilmės Dresdene (Saksonija, Vokietija) kūrusios dailininkės Anos Rosinos Lisevskos-Matju (Anna Rosina Lisiewska Matthieu).
Parodą rengia Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai kartu su ilgamečiu ir ištikimu užsienio partneriu – Krokuvos Vavelio karališkąja pilimi – Valstybiniais meno rinkiniais (Lenkija). Be Vavelio karališkosios pilies, eksponatus parodai skolina ir kitos Lenkijos kultūros paveldo institucijos: Varšuvos karališkosios pilies – Muziejaus Cechanoveckių rinkinių fondas, Krokuvos nacionalinis muziejus ir jo padalinys Kunigaikščių Čartoriskių muziejus, Sanoko istorijos muziejus ir vienas privatus kolekcininkas iš Lenkijos.
Parodos globėjas
Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas prof. dr. Viktoras Pranckietis
Parodos organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Vavelio karališkoji pilis – Valstybiniai meno rinkiniai
Parodai eksponatų skolino
Muzeum Historyczne w Sanoku
Muzeum Narodowe w Krakowie – Muzeum Książąt Czartoryskich
Privatus kolekcininkas, Krokuva (Lenkija)
Fundacja Zbiorów imienia Ciechanowieckich w Zamku Królewskim w Warszawie
Zamek Królewski na Wawelu – Państwowe Zbiory Sztuki
Parodos kuratoriai
Vydas Dolinskas
Povilas Andrius Stepavičius
Marijus Uzorka
Parodos koncepcijos ir ekspozicijos plano autoriai
Magdalena Ozga, Jerzy T. Petrus
Magdalena Piwocka
Vydas Dolinskas
Eduardas Kauklys
Živilė Mikailienė
Marijus Uzorka
Parodos leidybos koordinatorė
Živilė Mikailienė
Parodos kultūrinės programos koordinatoriai
Iveta Jaugaitė
Jolanta Karpavičienė
Parodos edukacinės veiklos koordinatoriai
Rūta Kaupaitė
Daiva Tuinylienė
Parodos informacijos koordinatoriai
Mindaugas Puidokas
Ramunė Vaičiulytė
Parodos techninio įrengimo koordinatoriai
Kęstutis Karla
Eduardas Kauklys
Egidijus Stankevičius
