
Publikuota 20250324
Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Kotrynos Jogailaitės istorija pritraukė ne vienos šalies istorikų dėmesį. Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo duktė Kotryna jaunikio laukė bene dvidešimt metų, o jos rankos siekė ne vienas įtakingas to meto Europos valdovas.
Lenkijos ir Lietuvos karalaitė Kotryna Jogailaitė gimė 1526 11 01 Krokuvos Vavelio pilyje.
Vis dėlto ji 1562 m. Vilniuje ištekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono Vazos ir tapo Suomijos kunigaikštiene, buvo surengtos iškilmingos vestuvės. Kotrynai ir jos vyrui teko patirti trilerio vertą istoriją: po konflikto su Jono Vazos broliu, Švedijos karaliumi Eriku XIV, sutuoktiniai ketveriems metams (1563–1567) buvo įkalinti Gripsholmo pilyje, netoli Stokholmo. Atgavę laisvę, jie pasipuošė Švedijos karališkomis karūnomis.
Kotryna buvo šeimos mažylė – jauniausia Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, Žygimanto Augusto sesuo. Mama įskiepijo meilę Renesansui, tad Kotryna Jogailaitė jo kultūros tradicijas perkėlė į Švediją. Švedijos karaliaus Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės valdymo metai dažnai vadinami „Vazų Renesansu“.
Kotryna Jogailaitė mirė 1583 09 16 Stokholme, palaidota Upsalos katedroje.
Džiaukimės ir didžiuokimės, kad Lietuvos istorija turėjo, turi ir turės tokių stiprių moterų!