Publikuota 20250314
Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.
„Valdovų rūmuose apsilankė per 100 REMA organizacijos narių – senosios muzikos specialistų, atlikėjų, prodiuserių. Šis renginys – Lietuvos kaip valstybės, plėtojančios senosios muzikos tradicijas, įvertinimas“, – dalijasi tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio vadovas Vytautas Gailevičius.
Kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė, ministro vardu pasveikinusi REMA asamblėjos dalyvius, teigė, jog „Norisi pasidžiaugti, kad Lietuvoje vyksta toks prestižinis talentingų muzikantų, mokslininkų, senosios muzikos propaguotojų ir entuziastų susitikimas. Lietuva turi turtingą kultūros paveldą, ir mes galime didžiuotis būdami Europos bendruomenės, vertinančios ir skatinančios meną, dalimi. Senoji muzika savo nesenstančiu grožiu ir istorine reikšme jungia mus su praeitimi, praturtina dabartį ir įkvepia ateitį. Būtent tokiais renginiais galime skatinti bendradarbiavimą ir įvairias muzikos tradicijas, sudarančias bendrą Europos paveldą“. Vėliau ji pridūrė, kad šiais neramiais geopolitiniais laikais muzikos kalba gali mus suartinti ir suvienyti.
Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinis direktorius dr. Vydas Dolinskas, sveikindamas REMA renginių dalyvius Vilniuje, pasidžiaugė, kad „Muziejaus rengiamas festivalis jau kelerius metus yra Europos senosios muzikos tinklo REMA narys. Tai, kad organizacija pasirinko Vilnių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų muziejų savo generalinei asamblėjai ir konferencijai, yra didelis mūsų darbo įvertinimas.“
Pasak V. Dolinsko, „Valdovų rūmuose XV–XVII a. turbūt beveik kasdien skambėjo tai, ką šiandien vadiname senąja muzika. (...) Europos muzikos naujoves į Vilnių nešė Lenkijos karalienė, Lietuvos didžioji kunigaikštienė , Bario ir Rosano kunigaikštienė Bona Sforca Aragonietė. XVII a. pirmojoje pusėje Vilniuje, vadintame Šiaurės Roma, pirmosios italų operos suskambo anksčiau nei kitose Europos sostinėse. Ne tik Varšuvoje, bet ir Vilniuje grojo garsioji Vazų kapela, kuria rūpinosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriai – kunigaikščiai Sapiegos ir Radvilos. Anuomet muzikai į Vilniaus rūmus atvykdavo iš daugelio Europos šalių. Džiugu, kad senoji muzika mus vėl sieja, primena senąją europinę bendros kultūrinės erdvės tradiciją.“
Šiuo metu Valdovų rūmuose dar vyksta Tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis (kovo 5–23 dienomis). Šiemet jis rengiamas vienuoliktą kartą. Festivalis pavadintas pirmųjų Lietuvoje XVII a. pastatytų operų muzikos kūrėjo vardu.
„Senoji muzika Lietuvoje sėkmingai plėtojama – daugėja ansamblių, projektų, atsiranda vis daugiau festivalių. Kažkada buvo tik „Banchetto musicale“, o dabar turtingas programas pristato festivaliai Biržuose ir Kretingoje, specialūs projektai apkeliauja ir daugiau Lietuvos miestų bei miestelių... „Ir mes festivalio idėją parsivežėme iš Italijos Galėzės miestelio, kur gimė M. Scacchi (taip pat ten veikia Marco Scacchi muziejus ir rengiamas šio Lietuvoje dirbusio kompozitoriaus vardo festivalis)“, – pasakoja V. Gailevičius.
Nuotraukų autorius – Vytautas Abramauskas
