Tęsiame pokalbius su muziejaus darbuotojais. Šiandien kalbiname – Arnitą Petrulytę, Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėją. Nuo archeologijos iki fantastikos bei kaip tai susilieja muziejuje – pokalbyje su Arnita.
Esate profesionali archeologė. Kaip tapote renginių organizatore? Iš pažiūros tai tarpusavyje nesusijusios profesijos?
Taip, esu Vilniaus universiteto archeologijos magistrė, nes mane visada domino kultūrinė žmogaus evoliucija, patiko iš detalių, simbolių bei antropologinių analogų atkurti praeities bendruomenių paveikslą. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad toks labiau analitinis darbas nelabai tinka mano aktyviam būdui. O dabartinė paveldo viešinimo bei populiarinimo veikla organizuojant renginius bei įvairius kultūrinius užsiėmimus puikiai atskleidžia šiuos mano profesinio intereso bei charakterio bruožus.
Kaip apibūdintumėte save darbe?
Turbūt kaip patirčių kūrybininkę ir CPS (angl. Creative Problem Solving, liet. „kūrybiškas problemų sprendimas“) specialistę. Darbe dažnai tenka ieškoti sprendimų: nuo to, kaip greičiausiai pergabenti ką nors nepatogių gabaritų, bet labai reikalingą per klaidžius ir sunkiai praeinamus Muziejaus labirintus, iki bandymo iš anksto numatyti galimus trikdžius ir „užbėgti jiems už akių“ (neveikianti įranga, kai labiausiai reikia, gamtos reiškiniai, (ne)žmogiški faktoriai ir kt.). (juokiasi)
O kaip elgiatės sudėtingose situacijose?
Pirmiausia garsiai rėkiu ir raunuosi plaukus. Juokauju. Trumpai tariant, ieškau sprendimų. Nėra tokios problemos, kurios nebūtų galima išspręsti. Dažnu atveju tą padeda padaryti paprasta komunikacija. Šiaip – atsakingas darbas, pagalba bei pasitikėjimas kolegomis padeda spręsti visas situacijas.
Žinome, kad Renginių skyrius stengiasi paįvairinti muziejaus veiklą įdomiais projektais. Kokios tos idėjos?
Dirbu šaunioje Renginių skyriaus komandoje. Kartu su kitų skyrių kolegomis kuriame Muziejaus renginius ir festivalius, parodų kultūrinių renginių programas, prisigalvojame įvairių idėjų naujiems projektams ir veikloms.
Paskutinis toks renginys – Europos muziejų naktį, kuri šiemet vyko gegužės 18 d. Valdovų rūmuose, kvietėme žmones į „Tyliąją diskoteką“ (angl. Silent disco), kurioje susiliejo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų muzika ir naujausi hitai. Visiems buvo smagu ir įdomu.
Esate ir Fantastų bendruomenės narė. Galbūt galėtumėte papasakoti, ką ten veikiate?
Visada mėgau fantastiką, tad natūraliai, per įvairius socialinius tinklus bei renginius įsiliejau į šią bendruomenę. O karantino laikotarpiu, kai visi sėdėjome užsidarę namuose ir (greičiausiai) visiems trūko bendravimo bei naujų įspūdžių, veiklų, prisijungiau prie aktyvesnės bendruomenės dalies. Šiuo metu ruošiamės rudenį vyksiančiam 35-ajam Lietuvos fantastų susibūrimui.
Kolegos Jus apibūdina kaip spalvingą (tiesiogine to žodžio prasme) asmenybę, tačiau paklausus apie pomėgį įvardijate... skanias bandeles. Tai kokia bandelė Jūsų mėgstamiausia?
Taip, turiu daug pomėgių, bet išgirdusi šį klausimą pirmiausia pagalvojau apie skanias bandeles. Gal buvau alkana? (juokiasi) Tačiau tikrai nemelavau – labai mėgstu miltinius produktus ir įvairias bandeles. O kurios geriausios? Perfrazuojant kažkurį anekdotą – geriausia, kai po vieną bandelę kiekvienoje rankoje.
Ačiū už pokalbį.
