Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

 
Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.
 
Valdovų rūmų muziejus balandžio 13-ąją minės Istorinio šokio dieną. Nepaprastų istorijų ta proga parengė dr. Aleksandra Pister. Jos paskaita „Šokis – ne liga? Chorėja ir kiti Braunsbergo vargonų tabulatūros šokiai“ šeštadienį prasidės 13.00 valandą. Pasak senosios muzikos specialistės, beveik trys dešimtys chorėjos šokio muzikos pavyzdžių įrašyti Lietuvoje saugomame XVII a. muzikos rankraštyje – Braunsbergo vargonų tabulatūroje. Didelis muzikos kūrinių rinkinys pradėtas sudaryti Braunsbergo jėzuitų kolegijoje, vienoje reikšmingesnių to meto mokymo įstaigų. Vienu metu čia galėjo mokytis apie 300 mokinių. Kasdienybei paįvairinti ir švenčių proga mokiniai rengdavo šokius. Ar jie virsdavo nevaldomais šokių protrūkiais? Paskaitoje bus kalbama apie chorėją ir kitus šiame muzikos rankraštyje išsaugotus šokius.
 
Po paskaitos Valdovų rūmuose prasidės linksmybės, norintieji „patirti“ galjardą, išmokti šio šokio žingsnių kviečiami į 15.00 val. prasidėsiančią pamoką. Lektorius Edmundas Žička pradedančiuosius supažindins su pagrindiniu galjardos žingsniu, parodys populiariausių variacijų ir kvies čia pat, rūmų menėje, atlikti jų junginius.
 
Prieš šokių pamoką, 14.30 val., lankytojai kviečiami pasigrožėti Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos istorinio šokio kolektyvo „Fioretti“ pasirodymu.
 
Tos pačios dienos vėlyvą popietę, 16.00 val., į dar vieną šokio pamoką kviečiami pažengusieji. Lektorė Živilė Antanavičienė kvies patobulinti galjardos atlikimo techniką – mokys atlikti sudėtingesnius galjardos junginius. Jos teigimu, per rūmų sales lankytojai pasileis šokio „Pavana galliarda la Traditora“ (nežinomas XVI a. kompozitorius, choreografė Mari Kler Bar le Kor (Marie-Clair Bär le Corre)) žingsniu.
 
Istorinio šokio dienos renginiai yra nemokami, tačiau dėl riboto vietų skaičiaus būtina registruotis čia. 
 
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

20250313

Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Publikuota: 2024-04-11 14:51 Atnaujinta: 2024-04-11 14:54
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika