Prieš LRT PLIUS laidos „Restauratoriai“ žiūrovų akis – unikalus ir išskirtinis, Valdovų rūmų muziejaus albumas

 
Dokumentinių apybraižų ciklas „Restauratoriai“ per LRT PLIUS balandžio 6 d. 14.30 val. pristatys, kaip restauruojami Valdovų rūmų muziejaus įsigyti reti eksponatai. 
 
„Meno kūrinių ant popieriaus restauravimo specialistų Lietuvoje mažiausiai. Šiandien tik šeši“, – pasakojimą pradeda meno kūrinių ant popieriaus restauratorė ekspertė, dirbtuvių vadovė Eglė Piščikaitė.
 
E. Piščikaitė lydi į Prano Gudyno restauravimo centre esantį Meno kūrinių ant popieriaus restauravimo skyrių. Čia restauruojami visų rūšių estampai, žemėlapiai, dokumentai, konservuojamos fotografijos. Taigi, šeši žmonės aptarnauja visą Lietuvą, tad nenuostabu, kad darbams tenka pastovėti eilėje.
 
„Iš vienos pusės, tai labai vertintina, iš kitos pusės, tai beprotiška atsakomybė, nes neturi jokios galimybės sugadinti. Įsivaizduokite, jei ant stalo guli Čiurlionio kūrinys, kokio lygio tai atsakomybė“, – apie profesijos išskirtinumą ir atsakomybę kalba restauratorė ekspertė E. Piščikaitė.
 
Šį kartą prieš restauratorių ir laidos žiūrovų akis – unikalus ir išskirtinis iš Valdovų rūmų muziejaus atkeliavęs albumas. Jį kūrė su Lietuva susijęs dailininkas Pranciškus Smuglevičius. Restauratorių pasakojimas nuveda į laikus, kai būdamas maždaug 17 metų P. Smuglevičius išvyko studijuoti į Romą. 
 
Tada, maždaug 1774 metais, Romoje prasidėjo kasinėjimai ir buvo rastos antikinės pastatų liekanos su 16 kambarių, kurių sienos ir lubos buvo dekoruotos freskomis. Albume ir pamatysime šias ypatingo dėmesio sulaukusias freskas, o jose – antikinių mitologinių istorijų įvairiausi siužetai.
 
Visą rinkinį sudaro 61 darbas. Albumas sukurtas 1776 metais Romoje. Į Lietuvą ir Valdovų rūmus jis pateko, kai muziejui pasiūlė vienas privatus asmuo.
 
„Jis pasiūlė muziejui įsigyti, kad kolekcija nebūtų išblaškyta“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.
 
„Tai labai retas atvejis, kad toks albumas būtų visas. Taip, jis atkeliavo be viršelių, taip, jis buvo surištas, bet paties albumo būklė – labai gera. Taip, viena kita dėmelė, popieriaus deformacijos, galbūt minimalūs įplyšimai, bet bendrąja prasme būklė ypač gera ir tai stebina. Turėkite omeny, kad jam beveik 200 metų“, – sako restauratorė ekspertė E. Piščikaitė ir prideda, kad viena geros kokybės priežasčių – popierius, pagamintas iš linų pluoštų.
 
„Albumas kol kas nebuvo ekspozicijoje, kadangi iškart įsigiję darbus atidavėme restauruoti, bet kai baigs, manau, bus galima parodyti visuomenei arba surengti atskirą parodą“, – sako D. Avižinis.
 
Restauratoriai ir D. Avižinis albumą pristato susižavėję. Jų teigimu, jei žvelgiama iš toliau, galima neužfiksuoti ir praleisti pro akis, koks tai šedevras. Visas kruopštumas ir talentas atsiskleidžia įsižiūrėjus į detales, o jų išties daug. Įdomu ir tai, kad vėliau toks pats rinkinys buvo išleistas kitaip. Pasaulį išvydo cenzūruota albumo versija. Antikinių freskų grožybės buvo pridengtos, nebeliko nuogų kūnų, toks buvo vėlyvesnio amžiaus reikalavimas.
 
Meno kūrinių restauratoriai laidoje papasakos ne tik apie darbo specifiką, kaip keitėsi priemonės, ir tai, jog kai kurios anksčiau buvo kenksmingos žmogui, bet ir kokie tyrimai atliekami, kiek jų rezultatai gali suteikti informacijos, pristatys ne tik apie panaudotas medžiagas, popieriaus sudėtį, bet ir atskleis laikotarpį, kada darbas galėjo būti sukurtas. Tokie duomenys reikalingi ir restauratoriams. Jei nustatoma, kad meno kūrinyje yra akvarelės ar guašo, jo nebebus galima plauti.
 
 
 
Laidą kuria: režisierius Modestas Endriuška, turinio ir komunikacijos koordinatorė Morta Šiaulytė, prodiuserė Daiva Bilinskienė.
Laida sukurta bendradarbiaujant su Valdovų rūmų muziejumi, Prano Gudyno restauravimo centru ir Vilniaus savivaldybe.
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Didiko palaikai – po bažnyčios slenksčiu

20241031

Lankydami artimųjų palaidojimo vietas žvelgiame žemyn – ten, kur į paskutinę kelionę buvo išlydėti artimieji. Jei tenka užlipti ant kapo su degančia žvakele, kurią norime gražiai pastatyti, daugelis mintyse atsiprašome artimųjų, kad teko peržengti laidojimo vietą. Tačiau retas iš mūsų žino, kad vienas iškiliausių Lietuvos didikų giminės atstovų – Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682) išreiškė norą būti palaidotas ne garbingiausioje bažnyčios vietoje, o kaip nuodėmingas mirtingasis – kriptoje ties Šv. Petro ir Povilo bažnyčios slenksčiu. 

Plačiau

Rytas po Seimo rinkimų – tradicinėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose

20241028

Politinės partijos ankstų rytą po 2024 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų antrojo turo dalyvavo spaudos konferencijoje. Baltijos šalių naujienų agentūra „Baltic News Service“ tradiciškai žurnalistus pakvietė į spaudos konferenciją Valdovų rūmų muziejuje. Po svarbiausių Lietuvoje rinkimų muziejaus mecenato Prano Kiznio galerijos salėje rengiamose spaudos konferencijose visi rinkimų dalyviai ar partijų, politinių sąjungų atstovai aptaria rezultatus, atsako į žurnalistų klausimus.

Plačiau

Publikuota: 2024-04-03 17:22 Atnaujinta: 2024-04-03 17:33
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika