Publikuota 20230530
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Vokietijos Prezidentu Franku Valteriu Štainmajeriu (Frank-Walter Steinmeier) antradienį dalyvavo Valdovų rūmuose vykstančiame simpoziume „Lietuva ir Vokietija Europoje: žvilgsnis iš 700 metų perspektyvos“. Abiejų šalių vadovai į simpoziumą atvyko iš Vilniaus universiteto bibliotekos, kur apžiūrėjo Vokietijos dovaną Vilniaus 700 metų jubiliejui – eksponuoti atvežtą autentišką Gedimino epochos dokumentą, kuriame surašyti 1323 m. gegužės 26 d. datuojami trys šio Lietuvos valdovo laiškai.
Žygimanto Augusto gobelenų parodos salėje vykusiame renginyje Prezidentas Gitanas Nausėda teigė: „Šie rūmai kaip niekas kitas atspindi tą permainingą ir turtingą istoriją, kurią patyrė Vilnius. Rūmų pradžia driekiasi dar į XIII a., patyrė įvairias kultūrines, tokias kaip Italijos ir kitų valstybių, įtakas, tačiau XIX a. pradžioje buvo sulyginti su žeme. [...] Šiandien aš džiaugiuosi, kad atkūrėme šį valstybingumo simbolį. Buvo nemažai diskusijų apie tai, ar toks atstatymas nuo pamatų yra tikslingas, prisipažinsiu, kad mano nuomonė šiuo klausimu buvo atsargi ir gal net, sakyčiau, labiau skeptiška... Šiandien galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti – mea culpa. Klydau. Manau, kad tai vienas iš geriausių sprendimų, kokį esame padarę.“
Į Valdovų rūmų muziejų atvykęs Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Štainmajeris gyvai domėjosi Žygimanto Augusto gobelenų paroda. Svečią lydėjęs Lietuvos Prezidentas pabrėžė, kad šiandien „turime unikalų šansą pamatyti, kokia kultūrinė aplinka buvo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. viduryje“. Susidomėjęs F. V. Štainmajeris paprašė parodyti visas Valdovų rūmų muziejaus ekspozicijas ir nudžiugo prisiminęs, kad Valdovų rūmuose Vilniuje vieši jau antrą kartą!
Atidarydamas tarptautinį simpoziumą Vokietijos Prezidentas sakė: „Europietiška tapatybė yra tokio pat amžiaus, kaip pati Lietuva. Tai matyti prieš 700 metų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino siųstuose laiškuose. [...] Jau tada valdovas skleidė žinią, kad Lietuva – europietiška šalis. Niekur kitur šis atvirumas Europai nėra toks stiprus, kaip čia, Vilniuje, Rytų Romoje, Šiaurės Jeruzalėje. [...] Šiandien visa Lietuva dvelkia modernizacijos dvasia, tačiau vertybės išliko: atvirumas pasauliui ir, svarbiausia, nenumaldomas laisvės troškimas. Ypač čia, Vilniuje. [...] Noriu priminti, kad Jūsų saugumas šiandien yra ir mūsų saugumas.“
Valdovų rūmų muziejaus vadovas dr. Vydas Dolinskas kreipėsi į simpoziumo svečius kviesdamas prisiminti, kad „renginys vyksta toje vietoje, kur XIII a. pabaigoje stovėjo pirmoji ir tuomet vienintelė mūrinė pilis Lietuvoje. Greičiausiai būtent čia Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, titulavęs save „lietuvių ir daugelio rusėnų karaliumi“, parašė garsiuosius laiškus Vokietijos bei kitų Europos kraštų žmonėms. Taip jis nubrėžė vertybinę Lietuvos orientaciją į Vakarų lotyniškąją civilizaciją.“.
Pasak V. Dolinsko, „šiandien prasminga priminti, kad Europa, apibrėžiama politinės laisvės ir teisės viršenybės vertybėmis, ilgus amžius baigėsi sulig rytine Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riba. Tragiški pastarųjų metų įvykiai, visų pirma, Rusijos karas prieš Ukrainą, vėl išryškina esmines skirtis. Būtent šių rūmų istorija primena šimtmečius besitęsiančią Maskolijos agresiją. XVII a. viduryje per vadinamąjį „tvaną“ Vilniaus rūmai buvo žiauriai nusiaubti, o XVIII–XIX a. sandūroje, užkariavus Lenkijos ir Lietuvos valstybę, Maskvos nurodymu jie buvo sulyginti su žeme. Taip stengtasi sunaikinti Lietuvos ilgaamžio valstybingumo simbolius. Tai dabar daroma ir Ukrainoje. Šią salę puošiantys gobelenai taip pat yra Maskolijos vandalizmo liudytojai. XIX a. jie buvo pagrobti ir barbariškai niokojami.“.
