Publikuota 20230329
„Dendrochronologo darbas įdomus tuo, kad galima prisidėti prie istorijos kūrimo,“ – dalijasi Valdovų rūmų muziejaus Restauravimo skyriaus dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė. Balandžio 6 d. 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks dr. R. Pukienės paskaita „Medžiai – Vilniaus pradžios metraštininkai“, kurioje ji papasakos, kaip dendrochronologija padeda atskleisti Vilniaus priešistorę ir pažinti Vilnių iki Vilniaus. Registracija į paskaitą čia.
Rūtilė pasakoja, kad dendrochronologo darbas įdomus tuo, jog leidžia datuoti materialius istorijos liudytojus, pirmiausia – medines struktūras, o kartu – ir su jomis susijusius daiktus, kultūrinius sluoksnius, vietoves. Taip šie materialūs objektai randa vietą istoriniame kontekste ir tampa istorijos dalimi. Ir nors vienas dendrochronologinis tyrimas apima visą kompleksą struktūrinių elementų, tai gali trukti įvairai, priklausomai nuo struktūros sudėtingumo. Kalbėdama apie vieno medinio elemento ištyrimą, dendrochronologė sako, kad tam gali prireikti maždaug savaitės, sudėtingesniais atvejais – iki dviejų savaičių ar daugiau.
„Asmeniškai man įdomiausi atradimai yra susiję su Vilniaus Žemutinės pilies teritorijos tyrimais. Tai ir nustatyta gynybinės pilies mūro data, atskleidusi didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais vykusį pilies išplėtimą, tai ir rezidencinių valdovo rūmų statybos etapų datavimas. Įdomus atradimas buvo suvokti, kad daug Viduramžiais statytų medinių struktūrų metų tikslumu siejasi su šaltiniuose dokumentuotais XIV a. antros pusės Vilniaus antpuoliais. Tokie sutapimai patvirtina destrukcinių laikotarpių įtaką kultūrinio sluoksnio formavimuisi. Na ir daug kam netikėtos „Vilniaus iki Vilniaus“ datos, leidusios užčiuopti XIII a. antroje pusėje vykusį gyvenvietės „statybų bumą“, – sako dr. Rūtilė Pukienė.
