Lenkų režisieriaus filme – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija

 
Kovo 17 d. Valdovų rūmų muziejuje pristatoma lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Cyprian Demianiuk, scenarijaus aut. Piotr Kornobis) premjera. Tai Lenkijos televizijos TVP, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, kurtas filmas.
Dokumentiniame pasakojime Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos Romantizmo epochos kūrėjų darbais atskleidžiamas šios Europos dalies XIX a. istorijos unikalumas. Pažindami bendruosius Romantizmo bruožus – domėjimąsi gimtinės gamta, tradicijomis ir liaudies dainomis – išvystame ir specifinę, tik tris tautas vienijančią giją – bendrą praeitį.
Nostalgija prarastam politiniam būviui ir maišto dvasia, pasipriešinimas agresoriui – filme atskleidžiama Vidurio Rytų Europos regione susiformavusi savita Romantizmo filosofija. Filmo autoriai atsigręžia į XIX a. pabaigą ir, pasitelkdami lenkų, lietuvių bei ukrainiečių tautinio atgimimo istoriją, lukštena, kaip šalys subrendo iki nepriklausomų, modernių, tautiniu pagrindu atkurtų valstybių.
 
Horizonte – dramatiškas ir atpažįstamas kraštovaizdis
 
Unikaliais sunaikintos Abiejų Tautų Respublikos kraštovaizdžiais ir trijų jos tautų – lenkų, lietuvių ir ukrainiečių – dainomis iliustruotas pasakojimas – tai bandymas suprasti mūsų protėvius, stovinčius ties modernybės slenksčiu. Modernybės, kuri Vidurio Rytų Europos gyventojams reiškė politinę nepriklausomybę.
Filme rodomais vaizdais savaip atkartojamos lenkų, lietuvių ir ukrainiečių kalbinės struktūros – kiekviena jų formuoja skirtingą pasaulėvaizdį, laiko ir erdvės suvokimą, o vietovardžių ir aplinkos reiškinių pavadinimų visuma palaipsniui kuria savą, artimą emocinį kraštovaizdį. Kaip teigia vienas iš filmo dalyvių, lenkų kalbininkas profesorius Jerzy Bralczykas, neatsitiktinai slavams žodis „jūra“ reiškia ribą, už kurios plyti tik jūra, o skandinavams tai kelias ir naujų atradimų galimybė.
 
Romantikas – kalbos tyrinėtojas ir atradėjas
 
XIX a. pabaigoje kultūrai ir literatūrai susitelkus į etninę savimonę, Vidurio Rytų Europos romantikas virsta kalbos tyrinėtoju ir atradėju – Adomo Mickevičiaus baladės, lietuviškos sutartinės ir dainose atgyjančios Taraso Ševčenkos eilės tampa politinės valios išraiška ir pasipriešinimo įrankiu. Keliaujantis bandūrininkas įkūnija istorinės atminties gaivintoją – interpretuodamas praeities faktus, pasakoja juos visiems suprantama kalba, primindamas pirmiesiems ukrainiečių romantikams apie laisvę ir neišsipildžiusius lūkesčius, gyvenimą ir mirtį, o kartu keldamas grėsmę tuometinei Rusijos imperijai. „Bandūrininko balsas – laisvo žmogaus balsas. Todėl šie muzikantai buvo negailestingai persekiojami. Tai siaubingas ir žiaurus laikotarpis – iš pradžių būdavo rengiami festivaliai, o po jų – žudynės“, – iškalbingą paralelę tarp romantizmo laikų ir šiandienos veda kitas filmo dalyvis, lenkų muzikologas, Centrinės ir Rytų Europos tradicinių muzikinių kultūrų tyrinėtojas profesorius Piotras Dahligas.
 
Filmo „Stichija“ premjera – kovo 17 d. 18.00 val. Valdovų rūmuose. Filmą bus galima pamatyti nemokamai, įėjimas laisvas (be registracijos). 
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Dienos stovykla – pasaulio lietuvių vaikams

20250710

Valdovų rūmų muziejuje šią savaitę vyksta Pasaulio lietuvių bendruomenės XVIII Seimo vaikų stovykla „Karūnos akademija“. Į penkių dienų stovyklą atvyko 25 vaikai, kuriems edukaciniai ir pažintiniai užsiėmimai parengti taip, kad mažieji dalyviai pažintų tėvų ir senelių šalies istoriją, kuo daugiau bendrautų lietuvių kalba, na ir, be abejo, susidraugautų bei gerai praleistų laiką.
 

Plačiau

Pirmasis lietuviškas „prankas“

20250707

#pažinkmus – Inga Šildiajevaitė, Valdovų rūmų muziejaus archeologė. Pokalbis apie požiūrį į muziejų „iš vidaus“ ir neįprasto sporto žinių panaudojimą darbe. 

Plačiau

Išleistas penktasis „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos“ tomas

20250704

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pristato penktąjį „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų kronikos“ („Chronicon Palatii Magnorum Ducum Lithuaniae“) tomą, į kurį tilpo kasdienę 2017–2020 m. Valdovų rūmų muziejaus veiklą ir mokslines temas aprėpiantys tekstai, istoriniai faktai ir kt.

Plačiau

Archeologinė kelionė laiku – Vytautas Urbanavičius – nuo mamuto iki prezidentų

20250703

2025 m. liepos 3 d. minėtume ilgamečio Vilniaus pilių tyrinėtojo habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus 90-ies metų gimimo sukaktį. 2024 m. Lietuva neteko vieno ryškiausių XX a. antros pusės archeologų, tyrusių platų archeologinių paminklų spektrą, inicijavusio ir atlikusio ne vieną itin reikšmingą Lietuvos istorijos ir archeologijos paminklo tyrimą, savo įžvalgomis ir sumanymais pralenkusio laiką ir asmeniniu pavyzdžiu išauginusio ne vieną jaunųjų specialistų kartą.

Plačiau

Publikuota: 2023-03-16 10:28 Atnaujinta: 2023-03-16 10:32
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika