Marko Skakio senosios muzikos festivalyje – Jogailos laikų muzika ir Baroko epochos Lotynų Amerikos ritmai

Marko Skakio (Marco Scacchi) senosios muzikos festivalis smalsius muzikos klausytojus kviečia į Valdovų rūmus. Pirmųjų Lietuvoje XVII a. pastatytų operų muzikos autorius M. Skakis festivalio rengėjus štai jau devintą kartą įkvepia ieškoti ir klausytojams atskleisti neįtikėtinų senosios muzikos istorijų, supažindinti su negirdėtų ar pakviesti į gerai pažįstamų kompozitorių nuo Viduramžių iki vėlyvojo Baroko epochos muzikos koncertus.
„Ilgai brandintą idėją parsivežėme iš Italijos Galėzės (Gallese) miestelio, kur gimė Markas Skakis (taip pat ten veikia Marko Skakio muziejus ir rengiamas šio Lietuvoje dirbusio kompozitoriaus vardo festivalis)“, – sako festivalio vadovas Vytautas Gailevičius.
Žymusis italų kompozitorius ir teoretikas M. Skakis XVII a. pirmoje pusėje dirbo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos dvaro kapeloje. Pirmiausia grojo smuiku, vėliau buvo paskirtas jos vadovu. M. Skakis yra sukūręs mišių, madrigalų, koncertų ir, svarbiausia, yra pirmųjų Valdovų rūmuose Vilniuje jau nuo 1636 m. skambėjusių operų autorius. V. Gailevičius tvirtina: „Tai faktas, kuriuo gali didžiuotis kiekvienas lietuvis, ypač, kai žinome, kad Vilniuje operos pradėtos statyti anksčiau nei Londone ar Paryžiuje. Deja, didžioji dalis Marko Skakio kūrybos yra dingusi, ir mūsų pareiga skatinti muzikos tyrėjus tęsti ieškojimus.“
Festivalio tikslas yra pristatyti ir populiarinti visą senąją muziką, tad šių metų programa taip pat neapsiriboja vien M. Skakio ar tik jo amžininkų kūryba. Šiemet klausytojus festivalis kviečia į aštuonis koncertus, dvi paskaitas ir edukacinę programą „Senosios muzikos dienos Valdovų rūmuose“.
Kiekvienas koncertas turi savo temą ir atskleidžia netikėtų istorijų. Pavyzdžiui, kovo 3 d. Valdovų rūmuose rengiama paskaita apie XVII a. Italijos moteris kompozitores. Joje pristatoma kovo 5 d. rengiamo koncerto, kuriame solistė Renata Dubinskaitė su tarptautiniu moterų muzikančių ansambliu atliks gražiausius to amžiaus moterų kompozitorių kūrinius, programa.
Klavesinininkas Nikola Obenas (Nicolas Aubin) Prancūzija) kovo 8 d. supažindins su prancūzų klavesino mokykla ir tradicijomis. Koncerto programoje – Jeano Henri dʼAngleberto, Johanno Sebastiano Bacho, Jeano Philippo Rameau muzika.
Kovo 10 d. tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Cordaria“ atskleis, kaip renesansinė daugiabalsė muzika virto harmonine struktūra ir kad visa programa sukurta remiantis „naujosios“ instrumentinės muzikos atstovu Giovanni Battista Buonamente.
Netikėtą koncertą rengia ansamblis „Collegium Marianum“ (Čekija). Kovo 12 d. išgirsime ir Bohemijos žemių, ir Lotynų Amerikos Baroko epochos muziką. Pasak V. Gailevičiaus, „Baroko laikais buvo įprasta, kad jėzuitai, vykdami į misijas Pietų Amerikoje, pasiimdavo ir muzikos instrumentų. O koncertinėje kelionėje Valdovų rūmuose muzikantai iš Čekijos primins, kad vienuoliai iš Prahos į Pietų Ameriką atvežė ir Josefo Ignaco Brentnerio muziką. Išskirtinę koncerto programą sudarys vietinės, apeiginės ir tradicinės kompozicijos iš Bolivijos ir Peru, kečujų ir gvaranių kalbomis“.
Dar vienas įspūdingas ir laukiamas senosios muzikos koncertas – tai kovo 14 d. jungtinio kolektyvo iš Lenkijos bei Šveicarijos „Ensemble Peregrina“ atvežama Jogailos laikų Viduramžių epochos muzika iš Krokuvos ir Mažosios Lenkijos. Koncertą Lietuvai dovanoja Adomo Mickevičiaus institutas Varšuvoje ir Lenkijos institutas Vilniuje.
Kovo 18 d. pamėgtą vėlyvojo Baroko epochos – Antonio Vivaldi, Arcangelo Corelli, Georgo Friedricho Händelio – muziką atliks orkestras „Cappella Concertante Vilnense“, savo inauguracinį koncertą 2022 m. atlikęs mūsų festivalyje.
Ilgametis Marko Skakio senosios muzikos festivalio partneris, ansamblis „Canto Fiorito“, kovo 21 d. pristatys XVI –XVII a. sandūroje gyvavusią tradiciją improvizuoti prie užrašytos muzikos pridedant savitas fioritūras arba ornamentus. Daugelis tuomečių kompozitorių rašė ir išleido knygų su šių diminucijų paaiškinimais, kaip jos turi skambėti, o vienas iš autorių, Frančeskas Ronjonis (Francesco Rognoni), 1620 m. Milane paskelbtą veikalą „Selva di varii passaggi“ dedikavo Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Vazai.
Festivalį užbaigs senosios muzikos dienai skirti renginiai. Kovo 24–25 d. Valdovų rūmuose lankytojai išvys šiuolaikinio šokio ir baroko muzikos performansą, vyks edukaciniai užsiėmimai. Festivalio vadovas V. Gailevičius džiaugiasi: „Baigiamuoju akordu nuskambės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmosios barokinės operos laidos alumnų programa. Smagu, kad vis daugiau muzikantų, Lietuvoje ir svetur pažinę senosios muzikos atlikimo subtilybes, inicijuoja puikias programas – ne vieną pamatysime ir šiųmečiame festivalyje.“
 
Daugiau informacijos apie festivalį rasite čia.     
 
 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Kultūros mecenatai kuria ateitį

20241210

Kultūros ministerija, siekdama, kad Lietuvoje gausėtų mecenatų ir norėdama paskatinti žmones, neabejingus valstybės dabarčiai ir ateičiai, pasidomėti šia prasminga veikla, pradeda naują projektą, skirtą susipažinti su mecenatystės kultūra. Kultūros ministerijos inicijuotas projektas Mecenuoti.lt kviečia susipažinti su mecenavimu, jo verte bei paskatinti žmones, neabejingus valstybės dabarčiai ir ateičiai, pasidomėti šia prasminga veikla. 

Plačiau

Mums svarbi Jūsų nuomonė!

20241128

Kviečiame dalyvauti Valdovų rūmų muziejaus lankytojų apklausoje ir padėti mums ištaisyti trūkumus, jei tokių pastebite.

Plačiau

Publikuota: 2023-03-03 13:06 Atnaujinta: 2023-03-06 15:06
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika