Apie restauruojamą Valdovų rūmų muziejui priklausantį gobeleną – dokumentinėje laidoje

LRT Plius pradeda rodyti naują dokumentinių laidų ciklą „Restauratoriai“. Pirmojoje laidoje – ir Valdovų rūmų muziejaus rinkinio gobeleno (359 x 381 cm) „Odisėjo atsisveikinimas su žmona“ restauravimo procesas.
 
„Mes dažniausiai matome jau restauruotus eksponatus ir net neįsivaizduojame, koks didžiulis darbas už to slypi. Turbūt didžiausia ir svarbiausia restauravimo darbų dalis yra visiškai nematoma. Kitaip tariant restauratoriai ilgai ir sunkiai dirba, kad jų darbo rezultato niekas nepastebėtų. Todėl norėjau užfiksuoti nematomus procesus, o dar svarbiau – parodyti tuos ypatingus, restauratoriaus profesiją pasirinkusius žmones“, – pasakoja „Restauratoriai“ režisierė Eglė Marija Želvytė.
 
Odisėjo istorijos
„Tekstilė įdomi todėl, kad nenuspėjama nei jos būklė, nei sudėtis – gauni objektą ir niekada nežinai, ką su juo darysi“, – sako P. Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos tekstilės restauratorė Elena Jazbutienė, žvelgdama į Valdovų rūmų muziejui skirtą gobeleną (359 x 381 cm) „Odisėjo atsisveikinimas su žmona“. Į restauratorių rankas patekęs gobelenas buvo mažai pažeistas, tačiau jo sudėtyje – daug šilko, kuris greitai dyla nuo šviesos ir temperatūrų kaitos, todėl jo paviršius atrodo nelygus, sutrūkinėjęs.
 
„Mes, restauratoriai, pirmiausiai galvojame, kaip mažiausiai pakenkti eksponatui. Minimalus prisilietimas prie šio audinio yra pridaigstyti jį prie naujo pagrindo. Naujas pagrindas yra lininis audinys, kurį išvirinome, kad neliktų jokių cheminių medžiagų, būtų tik tobulai švari drobė. Prie jos prisiuvamas visas istorinis audinys, suirusios vietos sudaigstomos plonais siūliukais. Šiuo atveju labiausiai suirę yra šilkiniai fragmentai. Įdomu tai, kad įdurti adatą į tą suirusį šilko audinį, jeigu vieta dar neskylėta, neįmanoma. Pačią ploniausią adatą reikia labai stipriai spausti, kad galėtum sudygsniuoti“, – pasakoja E. Jazbutienė. Restauratorė sako, kad jei sutvirtinti ir grąžinti formą gobelenui ji gali, sugrąžinti jam spalvos – neįmanoma, tačiau autentiškas gobeleno spalvas galima pamatyti kitoje jo pusėje.
 
Kalbėdama apie gobelenus tekstilės restauratorė juos lygina su žmogumi – gobelenų paviršiaus susitraukimai, vadinami kurveliūromis, yra kaip senstanti žmogaus oda. Ir jei plastikos chirurgas gali raukšles palyginti, joks restauratorius nei žirklėmis, nei adatomis negali padaryti stebuklo ir ištiesinti gobeleno. Todėl šiandien galima tik meno istorikų apžvalgose skaityti, kokios buvo vieno ar kito kūrinio linijos, subtilūs niuansai, kaip žvilgėjo ir persipynė klostės.
 
Dokumentinių apybraižų ciklas „Restauratoriai“ rodomas nuo vasario 11 d., šeštadieniais 14.30 val., per LRT Plius kanalą.
Projekto partneris – LNDM Prano Gudyno restauravimo centras, projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LRT.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Europos senosios muzikos atlikėjai ir specialistai – Vilniuje, Valdovų rūmuose

20250314

Valdovų rūmų muziejuje dvi dienas vyko Europos senosios muzikos tinklo REMA generalinė asamblėja ir konferencija, į Baltijos šalis sugrįžusi po trylikos metų. REMA delegatai galėjo artimiau pažinti Lietuvos senosios muzikos lauką tarptautiniame Marco Scacci senosios muzikos festivalyje, Lietuvos muzikologė Aleksandra Pister skaitė pranešimą apie senosios muzikos tradiciją, raidą ir situaciją Lietuvoje. REMA konferencijoje aptarti pokyčiai, esama situacija, apžvelgtos perspektyvos.

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė Ona Vytautienė

20250314

Kovo mėnuo minimas kaip Tarptautinis moterų istorijoje mėnuo, kai prisimenamos ir pagerbiamos moterys, palikusios ryškių pokyčių Lietuvos istorijoje. Todėl Valdovų rūmų muziejaus svetainėje ir socialiniuose tinkluose šį mėnesį paminėsime kelias ypatingas moteris, kurios Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo svarbios, įdomios ir žymios asmenybės.
 
Pirmoji ryški Lietuvos moteris, kurią visiems verta prisiminti, yra Ona Vytautienė – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Vytauto Didžiojo pirmoji žmona.

Plačiau

Koncertas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės balsai“ nukels į XVII a., kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių giminių Europoje

20250313

Ansamblio „Canto Fiorito“ nariai Renata Dubinskaitė (mecosopranas), Andrea Buccarella (vargonėliai, klavesinas) ir ansamblio meno vadovas Rodrigo Calveyra (kornetas, išilginė fleita) nuolat stebina vis naujais atradimais iš po pasaulį pasklidusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų. Šįkart Valdovų rūmuose rengiamame koncerte muzikantai nukels į Renesanso ir Baroko epochų sandūrą, kai Lietuvą valdė viena muzikaliausių valdovų giminių Europoje.
 

Plačiau

Kovas – tarptautinis moterų istorijoje mėnuo. Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca

20250318

XVI a. valdovė Bona Sforca turėjo nemažai titulų – Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Bario ir Rosano kunigaikštytės. Bona buvo aktyvi politinio gyvenimo dalyvė ne tik Lietuvoje ar Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Tai viena žinomiausių, labiausiai legendomis apipintų Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovių.

Plačiau

Publikuota: 2023-02-09 12:29 Atnaujinta: 2023-03-15 17:00
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika