Valdovų rūmų muziejus kviečia kartu švęsti nekasdienį jubiliejų. Gruodžio 6 d. minėsime Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės 500-ąsias gimimo metines.
Ta proga rūmuose atgims turbūt viena romantiškiausių meilės istorijų. Valdovų rūmų muziejus parengė staigmenų, kurios primins prieš pusę tūkstančio metų šiuose rūmuose užgimusius Barboros Radvilaitės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio bei Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto jausmus, slaptus įsimylėjėlių susitikimus ir jų meilės istoriją vainikavusias vedybas.
Lietuvos ir Lenkijos sostų įpėdinio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) ir Barboros Radvilaitės-Goštautienės (1522–1551), jaunos našlės iš įtakingos Radvilų giminės, meilės istorija prasidėjo 1543 metais. Ketverius metus trukę slapti ryšiai po 1547 m. vasarą įvykusių tuoktuvių tapo vieša, visų aptarinėjama ir pritarimo nesulaukusia tų dienų aktualija. Žygimanto Augusto ir Barboros santykių įteisinimui nepritarė ne tik tėvai – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis (1506–1548) su žmona Bona Sforca (1494–1557). Tam priešinosi ir Lietuvos bei Lenkijos didikai.
Ši trumpa karališkos meilės istorija gyva jau penkis šimtus metų ir pasakojama iš kartos į kartą. Ji įkvepia kūrėjus, kelia diskusijas ir skatina prisiminti anuos tolimus laikus, tuomet gyvavusias tradicijas, pažinti valdovo – mylinčio žmogaus – pasirinkimą ir vertybes.
Nuo lapkričio 22 d. iki gruodžio 31 d. – Julijos Janus kostiumų paroda „Slapta meilė Valdovų rūmuose“. Renesanso stilistiką menančioje Valdovų rūmų menėje lankytojai išvys stilizuotą XVI a. valdovų aprangos interpretaciją, simboliškai sujungiančią dabartį su praeitimi, suteikiančią jai naują pavidalą, prabylančią šiuolaikinio dizaino kalba ir formomis. Įkvėpta romantiškos istorijos dizainerė Julija Janus kartu su Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos drabužių konstravimo ir siuvimo studijų skyriaus studentais pristato kūrybinėse dirbtuvėse sukurtas šiuolaikiškas Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto kostiumų stilizacijas. Daugiau apie parodą – čia.
Istorikė dr. Nelija Kostinienė kviečia pasivaikščioti ekskursijoje „Moteris, apie kurią kalbėjo“ ir kartu pamėginti surasti, kur galėjo būti spėjamas slaptos meilės liudininkas – didžiojo kunigaikščio ir greta stovėjusius Radvilų rūmus jungęs koridorius, kuriuo pas mylimąją skubėdavo Žygimantas Augustas, pamatyti habil. dr. Vytauto Urbanavičiaus ir skulptoriaus Stanislovo Kuzmos atkurtą Barboros Radvilaitės biustą iš balto Graikijos marmuro, valdovės papuošalus ir karūną, sužinoti apie būsimosios valdovės auklėjimą ir pomėgius. Lietuvos didžiajai kunigaikštienei ir Lenkijos karalienei Barborai prisiminti skirtoje ekskursijoje istorikė atskleis, ką pikto ir gero kalbėjo, linkėjo jaunos moters giminės, šeima bei dvariškiai.
Gruodžio 6-ą, Barboros Radvilaitės gimimo dieną, Valdovų rūmai pakvies į valdovei skirtą vakarą „Džiazas ir Barboros Radvilaitės kerai“. Istorikė dr. Jolanta Karpavičienė atskleis, kokius apžavus skleidė ši valdovė, kartais dar vadinama lietuviškąja Kleopatra dėl jos grožio ir pomėgio maudytis bei gausiai kvepintis. Aktorius Andrius Bialobžeskis primins begalinę Žygimanto Augusto meilę Barborai Radvilaitei. Taip pat klausysimės šiuolaikinių Renesanso ir Baroko muzikos improvizacijų – ansamblis „Pure reflections“ rengia klausytojams specialią programą, kaip dovaną Barboros Radvilaitės gimtadienio proga. Kūriniai bus atliekami laikantis vadinamojo crossover principo, kai originalus muzikos kūrinys interpretuojamas atliekant džiazo improvizacijas ir pinasi su kitais, tarsi nederančiais stiliais. Tik nuo muzikantų improvizacijų, įtaigos ir meistriškumo priklauso tokio kūrybinio eksperimento rezultatas. Programą atliks žinomi Lietuvos atlikėjai – senosios muzikos ir džiazo virtuozai. Koncertas – nemokamas, bet būtina registracija.
Atlikėjai: Rūta Švipaitė (džiazo vokalas), Nora Petročenko (mecosopranas), Jan Maksimovič (saksofonas), Robertas Bliškevičius (altas), Vitalij Neugasimov (fortepijonas), Arman Isojan (kontrabosas).
