Už abortą – mirties bausmė

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trečiasis Statutas, išleistas 1693 m., Vilniuje. Valdovų rūmų muziejaus nuosavybė

Iš pažiūros – tai niekuo neišsiskirianti istorinė knyga. Tačiau atskiroje vitrinoje, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, eksponuojamas leidinys – itin svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės aktų sąvadas, Trečiasis Lietuvos Statutas, išleistas 1693 m. Vilniuje.

Šiandien turbūt būtų sunku įsivaizduoti kai kurias anų laikų bausmes. Pavyzdžiui, nusikaltimu laikytas tiek nesantuokinio nėštumo slėpimas, tiek slaptas gimdymas, tiek ir vaiko nužudymas ar gimusio negyvo kūdikio palaikų atsikratymas. Bausmės numatytos ne tik nėštumą slėpusiai moteriai, bet ir visiems apie tai žinojusiems žmonėms. Tų laikų teisinė formuluotė skambėjo taip: „Apie baudimą tokių pasileidusių moterų, kurios žudytų savo ar svetimus [dar negimusius] vaikus. [...] ...numatė, kad už šį nusikaltimą motinai ir kitiems prie nusikaltimo prisidėjusiems asmenims yra skiriama mirties bausmė.“

Trečiojoje Statuto redakcijoje įtvirtinamas ir papildymas, kad vaikai, ypač nesantuokiniai, priklauso rizikos grupei ir gali mirti nuo motinos rankos, tad jame buvo numatytos bausmės už nesantuokinių vaikų nužudymą.

Istorikas dr. Martynas Jakulis šįvakar Valdovų rūmuose skaitys paskaitą, kaip atrodė XVIII a. visuomenė ir kas nutikdavo „nereikalingiems“ vaikams, nes dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statute įtvirtintų mirties bausmių už nėštumo nutraukimą, skurdo ar nepalankaus požiūrio į nesantuokinių vaikų motinas kūdikiai būdavo paliekami tiesiog gatvėse...

Paskaita „Nereikalingi vaikai? Pamestinukai ir visuomenė XVIII amžiaus Vilniuje“ šįvakar, lapkričio 24 d. 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salėje.

Po paskaitos maloniai kviečiame apžiūrėti parodą.

Renginys nemokamas, bet būtina registracija – http://registracija.valdovurumai.lt/kcbawvbq 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

20260604

Visiems, besilankantiems Valdovų rūmų muziejuje ir skubantiems pamatyti Karavadžo šedevrą „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“, siūlome einant Atkurtų istorinių interjerų maršrutu atkreipti dėmesį ir į kitus antrame ir trečiame aukštuose eksponuojamus paveikslus. Prie su Karavadžo gyvenimu ar kūryba vienaip ar kitaip susijusių meno kūrinių, etikečių stoveliuose, lankytojai ras sudėtus rausvus taškelius – taip sužymėti Karavadžo mokytojų, sekėjų ar jo priešininkų sukurti paveikslai, esantys Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje ir mecenato dr. Prano Kiznio galerijoje.

Plačiau

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

20260603

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje surengtoje parodoje galima išvysti autentišką šio genijaus kūrinį.

Plačiau

Publikuota: 2022-11-24 11:06 Atnaujinta: 2022-11-24 13:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika