Už abortą – mirties bausmė

Iš pažiūros – tai niekuo neišsiskirianti istorinė knyga. Tačiau atskiroje vitrinoje, parodoje „NErūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, eksponuojamas leidinys – itin svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės aktų sąvadas, Trečiasis Lietuvos Statutas, išleistas 1693 m. Vilniuje.

Šiandien turbūt būtų sunku įsivaizduoti kai kurias anų laikų bausmes. Pavyzdžiui, nusikaltimu laikytas tiek nesantuokinio nėštumo slėpimas, tiek slaptas gimdymas, tiek ir vaiko nužudymas ar gimusio negyvo kūdikio palaikų atsikratymas. Bausmės numatytos ne tik nėštumą slėpusiai moteriai, bet ir visiems apie tai žinojusiems žmonėms. Tų laikų teisinė formuluotė skambėjo taip: „Apie baudimą tokių pasileidusių moterų, kurios žudytų savo ar svetimus [dar negimusius] vaikus. [...] ...numatė, kad už šį nusikaltimą motinai ir kitiems prie nusikaltimo prisidėjusiems asmenims yra skiriama mirties bausmė.“

Trečiojoje Statuto redakcijoje įtvirtinamas ir papildymas, kad vaikai, ypač nesantuokiniai, priklauso rizikos grupei ir gali mirti nuo motinos rankos, tad jame buvo numatytos bausmės už nesantuokinių vaikų nužudymą.

Istorikas dr. Martynas Jakulis šįvakar Valdovų rūmuose skaitys paskaitą, kaip atrodė XVIII a. visuomenė ir kas nutikdavo „nereikalingiems“ vaikams, nes dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statute įtvirtintų mirties bausmių už nėštumo nutraukimą, skurdo ar nepalankaus požiūrio į nesantuokinių vaikų motinas kūdikiai būdavo paliekami tiesiog gatvėse...

Paskaita „Nereikalingi vaikai? Pamestinukai ir visuomenė XVIII amžiaus Vilniuje“ šįvakar, lapkričio 24 d. 18.00 val., Valdovų rūmų Renginių salėje.

Po paskaitos maloniai kviečiame apžiūrėti parodą.

Renginys nemokamas, bet būtina registracija – http://registracija.valdovurumai.lt/kcbawvbq 

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Balandžio 11 dieną muziejus nedirbs!

20240408

Balandžio 11 d. dėl valstybės reprezentacinio renginio Muziejus bus uždarytas.
 
Balandžio 10 d. Valdovų rūmų muziejuje vyks pasirengimas valstybės reprezentaciniam renginiui. Lankymo ribojimai

Plačiau

Publikuota: 2022-11-24 11:06 Atnaujinta: 2022-11-24 13:27
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika