Žinomo Lenkijos istoriko paskaita apie lenkų ir rusų santykius

Lenkijos Respublikos ambasada ir Varšuvos universiteto Rytų Europos centras maloniai kviečia į garsaus lenkų istoriko prof. Andrzejaus Nowako paskaitą, kurios tema – „Lenkija ir Rusija. Laisvės ir despotijos kaimynystė“. Tai šeštoji paskaita iš ciklo „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“, vykstančio Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Paskaitos pavadinimas susietas su profesoriaus paskutiniosios knygos antrašte.

Ar Lenkijos Karalystė, o vėliau Abiejų Tautų Respublika turėjo galimybę sulaikyti Rusijos imperijos atsiradimą ir raidą? Ar lenkų tauta laiku suprato rusiško imperializmo esmę? Kodėl žlugo Lenkijos-Lietuvos valstybė ir kokios pamokos (ne)išmoktos XXI amžiuje? Kodėl Józefas Piłsudskis sėkmingai atkūrė Lenkiją, bet jam nepavyko suburti Vidurio Rytų Europos valstybių sąjungos, kuri, žvelgiant į ateitį, efektyviai pasipriešintų agresoriams? Ar Vladimiras Putinas įgyvendina senas imperialistines idėjas?

Į šiuos ir kitus klausimus atsakys žinomas lenkų istorikas ir sovietologas, trisdešimties šiuolaikinėje Lenkijoje labai populiarių knygų, kurių tiražai siekia kelis šimtus tūkstančių egzempliorių, autorius.

A. Nowakas gyvena Krokuvoje, dėsto Jogailos universitete. Taip pat dirba Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institute, kur vadovauja Rytų Europos istorijos ir XIX bei XX amžių imperijų studijų skyriui. Profesorius yra sukaupęs didelę dėstymo patirtį, skaitęs paskaitas Harvardo, Kolumbijos, Raiso, Kembridžo ir kt. universitetuose.

Valdovų rūmų muziejuje A. Nowako paskaita vyks birželio 29 d. 18.00 val. Paskaitos kalba – lenkų, su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą. Įėjimas į renginį yra laisvas.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejus pasipuošė Ukrainos vėliava. Palaikymo akcija – karo sąlygomis dirbantiems muziejininkams

20240415

Pasaulinę meno dieną Valdovų rūmų muziejaus fasadą papuošė Ukrainos vėliava – taip muziejus skelbia palaikantis maskolių sukurstyto grobikiško karo siaubiamos Ukrainos muziejininkus ir menininkus, šalį, kurioje šiandien nuo žvėriškų naikinimo atakų slepiami visos Europos kultūros paveldo turtai ir su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susiję artefaktai.

Plačiau

Istorinio šokio dieną po Valdovų rūmus – galjardos ritmu

20240411

Šių dienų medicina žodžiu „chorėja“ įvardija staigius, nevalingus, betikslius judesius, atsirandančius dėl centrinės nervų sistemos pažeidimo. Tačiau XIV–XVII a. chorėja buvo populiarus Europos šokis. Sakoma, kad šis šokis (gr. choreia – „ratelis“, „šokis“) nebuvo toks nekaltas, kaip atrodo iš pradžių. Rašytiniuose šaltiniuose nuo Viduramžių minima, kaip grupė žmonių (kartais tūkstančiai vienu metu) imdavo šokti ir judėdavo tol, kol apalpdavo nuo išsekimo, o kartais net mirdavo. Šokantys žmonės atrodė nesąmoningi ir savęs nekontroliuojantys. Minias įtraukiantis socialinis reiškinys vadintas epidemine chorėja, choreomanija arba tiesiog šokio maru.

Plačiau

Publikuota: 2022-06-23 14:32 Atnaujinta: 2022-06-23 15:25
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika