Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje atidaryta paroda, kurioje eksponuojami pasaulyje itin reti ankstyvieji Ukrainos valstybės ordinai. Žurnalistas, faleristikos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas šiuos XX a. pradžios Ukrainos valstybės apdovanojimus paskolino parodai, kad kiekvienas lankytojas galėtų susipažinti su modernios Ukrainos valstybės nepriklausomybės pradžia, kurią šiandien siekia paneigti ir sunaikinti Rusija.
„Ukrainiečių narsa – ne tik šiandieninė. Trimis savaitėmis anksčiau už mus – 1918 m. sausio 22 d. buvo paskelbta Ukrainos Liaudies Respublika. Pradžia buvo panaši – priverstinė draugystė su Vokietijos kaizeriu, vėliau, po revoliucijos, vokiečiai pasitraukė ir liko kitas priešas – bolševikai. Rada, etmonas Pavlas Skoropadskis (Pavlo Skoropadskyj), Direktorija – valdžios keitėsi, o kova už valstybės išsaugojimą darėsi vis sunkesnė“, – pasakoja kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.
Ankstyvieji Ukrainos valstybės ordinai nuo ketvirtadienio eksponuojami Valdovų rūmų muziejaus Lankytojų vestibiulyje, kur kiekvienas lankytojas gali laisvai susipažinti su ukrainiečių valstybingumo relikvijomis. Dalis V. Kavaliausko rinkinyje saugomų apdovanojimų prieš dvejus metus buvo paskolinti Kyjive esančiam Nacionaliniam Ukrainos istorijos muziejui. Paroda sulaukė didžiulio susidomėjimo. Istorinės aplinkybės lėmė, kad šios regalijos Ukrainoje neišliko. Jos valstybės simboliai saugomi kitų šalių muziejuose ir privačiose kolekcijose.
V. Kavaliauskas yra surinkęs kiekvieno apdovanojimo istoriją: „Pirmą Ukrainos kovinį apdovanojimą – Geležinio kryžiaus riterių ordiną 1920-ųjų spalį patvirtino Simonas Petliūra (Simon Petliura) (pagamintas buvo 1928 m.), 1958 m. ukrainiečių emigracijoje jis paskelbtas „amžinu ordinu“. Po to įsteigtas Galicijos armijos kryžius. Jau emigracijoje 1927–1932 m. buvo sukurtas Direktorijos kryžius, Ukrainos nepriklausomybės 10-mečio medalis, Simono Petliūros kryžius“, – sako V. Kavaliauskas.
Ukrainos kovotojai visada buvo atkaklūs. Sovietams užgrobus šalį, kaimyninėse valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Vokietija, veikė ukrainiečių kovotojų daliniai. Kovotojai tikėjo, kad jie sugrįš į Tėvynę ir įtvirtins nepriklausomos Ukrainos valstybę. Buvo užsakomi apdovanojimai, išeivijoje veikė politinės valdžios institucijos. Dar vienas unikalus, Valdovų rūmų muziejuje eksponuojamas apdovanojimas – 1920–1926 m. Paryžiuje nukaltas Bulavos ordinas, skirtas naujai išrinktam didžiajam etmonui.
Ukrainos politikai kruopščiai rengėsi nepriklausomybę paskelbti ir vėliau, Antrojo pasaulinio karo metais. Prahoje buvo slapta užsakytas aukščiausias būsimos valstybės apdovanojimas – Šv. arkangelo Mykolo ordinas. Juvelyrinės dirbtuvės „Karnet-Kisely“, kuriose šis ženklas kurtas, buvo vienos žymiausių to meto Europoje (jose gamintas ir Lietuvos lakūnų garbės ženklas „Plieno sparnai“). Tačiau Vokietijos slaptoji policija sekė ukrainiečių veiksmus ir 1943 m. Prahoje, priimant nukaltus pirmuosius du ordinų komplektus, buvo suimti tiek užsakovai, tiek gamintojai, o patys ordinai – konfiskuoti. Vienintelis visas išlikęs unikalus šių ordinų komplektas šiandien saugomas V. Kavaliausko kolekcijoje ir eksponuojamas Valdovų rūmų muziejuje.
Retų, Ukrainos laisvės kovas žyminčių ženklų paroda – Valdovų rūmų muziejaus solidarumo su kovojančia šalimi ženklas. Pagerbkime brolišką tautą ir jos kovą, susipažinkime su šlovinga Ukrainos istorija ir ukrainiečių ištikimybe laisvei.
