Pasibaigus Lietuvos kultūros sostinę Neringą Vilniuje pristatančiai parodai „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai sulaukė dovanų – dailininkas R. Borisovas nusprendė dovanoti vieną iš eksponuotų kūrinių, kuriame vaizduojama Švč. Trejybės bažnyčia Voučyne (Baltarusia).
Ši prieš penkerius metus tapyta akvarelė papildė Valdovų rūmų muziejaus vertybių fondus ir nuo šiol džiugins lankytojus įvairiomis progomis rengiamose parodose, o galbūt ras ir nuolatinę eksponavimo vietą muziejaus erdvėse.
„Šioje akvarelėje atspindėta mūsų istorijos dalis: XVI a. kronikose minimas Voučynas yra priklausęs įvairioms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminėms, tarp jų – ir Sapiegoms, Flemingams bei Čartoriskiams. Tačiau ryškiausią pėdsaką paliko Poniatovskiai, kurie 1732 m. čia susilaukė būsimo Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio. Po metų jis buvo pakrikštytas būtent Švč. Trejybės bažnyčioje Voučyne“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vedėjas Marijus Uzorka.
Pasak jo, dovanotoje akvarelėje vaizduojama Švč. Trejybės bažnyčia yra ne tik svarbi istoriniu požiūriu, bet ir gražus vėlyvojo baroko stiliaus su rokoko elementais architektūros pavyzdys. Kaip objektas jis priklausė kunigaikščių Čartoriskių statytam rūmų kompleksui, bet iš jo iki šių dienų išliko tik 1729 m. pastatyta koplyčia, kuri sovietmečiu „tarnavo“ ne kaip maldos namai, o kaip trąšų sandėlis.
Beje, ši dailininko R. Borisovo dovanota akvarelė simboliškai žymi ir šiais metais minimą svarbų istorijos faktą – Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230 metų sukaktį. Mat Stanislovas Augustas Poniatovskis – paskutinis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1764–1795), palaikė Ketverių metų Seimo reformas ir daug prisidėjo prie Gegužės 3-iosios konstitucijos rengimo.
Praėjusių metų spalį atidarytoje ir karantino iššūkių užkluptoje žinomo dailininko, keliautojo, Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko R. Borisovo tapytų akvarelių bei eskizų parodoje „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ buvo eksponuojamas užfiksuotas nykstantis architektūros palikimas – senosios bažnyčios ir koplyčios, rūmų ir pilių griuvėsiai, skersgatviai ir kiemai. Iki šių metų birželio vidurio, tiesa, vos per kelis galimus parodos lankymo mėnesius, ją virtualiai ir tiesiogiai apžiūrėjo daugiau nei 21 tūkst. lankytojų.
