Pirmąja atsivėrusio Valdovų rūmų muziejaus lankytoja tapo gydytoja pediatrė

Išvaduotas iš karantino gniaužtų ir 2021 m. kovo 16 d. duris atvėręs Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pirmojo lankytojo nuo darbo pradžios laukė vos 13 minučių. Muziejaus vadovai dr. Vydas Dolinskas, Giedrius Krasauskas ir dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė visų darbuotojų vardu pasveikino pirmąją lankytoją, kuria tapo vilnietė, buvusi gydytoja pediatrė Teresa Čepukėnienė. Jai dovanota nemokama ekskursija, taip pat – veikiančių parodų katalogai, reprezentaciniai saldainiai ir suvenyrai.

T. Čepukėnienė sakė nesitikėjusi tapti pirmąja lankytoja – nors į Valdovų rūmų muziejų skubėjo iš pat ryto, galvojo, kad čia jau bus ir daugiau lankytojų. „Esu maloniai nustebinta, labai džiaugiuosi, nesitikėjau, kad bus toks priėmimas“, – sakė ji.

Į Valdovų rūmų muziejų ji atėjo tikslingai – apžiūrėti ne visų atnaujintų ekspozicijų, o pasimėgauti naująja dr. Prano Kiznio paveikslų galerija. Lankytojos teigimu, iš namų ją „išvedė“ meno ir klasikinės muzikos ilgesys, nes anksčiau dažnai lankydavosi su anūkais ir svečiais parodose, renginiuose, koncertuose. „Šįkart atėjau viena, nes kol kas su anūkais negaliu ateiti. Prieš tai perskaičiau visą informaciją, susipažinau virtualiai, bet pamatyti viską gyvai – gerokai įdomiau“, – neslėpė T. Čepukėnienė.

Įstabiąją dr. Prano Kiznio paveikslų galeriją pristatęs Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. V. Dolinskas pasidžiaugė, kad pirmąja muziejaus lankytoja po išgyventos sudėtingos situacijos simboliškai tapo medikė, kuri yra aktyvi kultūros gyvenimo dalyvė, dažnai aplankanti ir Valdovų rūmų muziejų su svečiais ir giminėmis. „Negalvojome, koks bus mūsų pirmasis lankytojas, nes kiekvienas lankytojas mums brangus. Žinoma, buvo galima tikėtis tokio išsilavinusio, kultūrinėje aplinkoje trokštančio atsipalaiduoti žmogaus, kuris viršija įprastą vidurkį ir yra smalsus, mėgstantis meną ir istoriją, – sakė jis, pridurdamas, jog sulaukti tokio lankytojo – geras ženklas, teikiantis vilties, kad kultūros sektorius pamažu pagyvės.

Siekdami, kad situacija nesikeistų, Valdovų rūmų muziejaus darbuotojai šiuo metu gyvena ypatingo saugumo režimu: muziejus aprūpintas visomis reikalingomis dezinfekcijos priemonėmis, veikia termovizoriaus zona, sužymėti saugūs atstumai ir užtikrinta maršrutų lankymo logistika, nuolat dezinfekuojami liečiami paviršiai, filtruojamas oras, darbuotojai dirba pamainomis ir periodiškai testuojasi.

Kviesdamas apsilankyti, muziejus prašo žmonių padėti užtikrinti saugumą ir laikytis parengtų lankymosi taisyklių. Svarbiausia, kad į muziejų besiruošiantys atvykti lankytojai atsižvelgtų į rekomendacijas: rizikos grupės asmenims siūloma likti namuose, taip pat suprasti, kad į muziejų nebus įleisti tie, kurių temperatūra aukštesnė nei įprasta, arba kurie turi ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų simptomų, tokių kaip sloga, čiaudulys, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas. Į muziejų taip pat įleidžiami tik apsaugines veido priemones dėvintys lankytojai, atvyksiantys kaip šeima arba dviejų asmenų grupėmis iš skirtingų šeimų.

Be jau minėtos naujosios dr. Prano Kiznio paveikslų galerijos, šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje galima apžiūrėti tris iš esmės atnaujintus ekspozicijų maršrutus ir keturias parodas. Vieno šedevro tarptautinė paroda „Šlovingas, didis ir neregėtas įvykis: 1611 m. Maskvos caro priesaika“ primena jungtinių Lietuvos ir Lenkijos pajėgų pergalę prieš Maskvą XVII a. pradžioje ir kviečia apžiūrėti Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, apie 1570–1650) paveikslą. Kita vieno šedevro paroda kviečia susipažinti su greičiausiai garsaus flamandų dailininko Vilemo van Honthorsto (Willem van Honthorst, 1594–1666) nutapytu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės arklidininko ir Prūsijos vietininko kunigaikščio Boguslavo Radvilos, XVII a. vid. išvadavusiu Vilniaus pilies iš maskolių, portretu, kurį muziejui paskolino kunigaikštis Motiejus Radvila.

Žinomo dailininko, keliautojo, Rytų Prūsijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūros paveldo metraštininko Romano Borisovo tapytas akvareles ir eskizus, kuriuose užfiksuotas nykstantis architektūros palikimas – senosios bažnyčios ir koplyčios, rūmų ir pilių griuvėsiai, skersgatviai ir kiemai, – galima išvysti parodoje „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“. Karantino „įkalintoje“ tarptautinėje parodoje „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ pristatomas įspūdingas skaičius – daugiau kaip pusė tūkstančio – unikalių eksponatų iš devynių Lietuvos, Baltarusios, Estijos, Vokietijos, Italijos muziejų ir kitų institucijų rinkinių pasakoja apie itin reikšmingą ir savitą lietuvių karinės kultūros paveldą, taip pat pristato karinį elitą, iš esmės prisidėjusį prie Senosios Lietuvos valstybės kūrimosi ir stiprėjimo.

Valdovų rūmų muziejų galima lankyti tiek individualiai, tiek su muziejaus gidu (iš anksto užsisakius ekskursiją ir laikantis reikalavimų, nurodančių, kad grupę sudaro ne daugiau nei viena šeima ar du asmenys iš skirtingų šeimų). Siekdamas sudaryti sąlygas lankytojams turtinti žinias, muziejus sumažino gidų ekskursijų kainas iki 2 eurų asmeniui, įsigijusiam atitinkamo maršruto lankymo bilietą. Įgyvendindamas visus reikalavimus, Valdovų rūmų muziejus pasirūpino ekskursijoms reikalinga technine įranga, kuri leidžia klausytis gido per didelį atstumą. Muziejų taip pat galima lankyti su audiogidu, naudojantis ant vitrinų esančiais optiniais kodais ir kt.

Nenorintieji išeiti iš namų šiuo metu Valdovų rūmų muziejų gali lankyti ir virtualioje erdvėje. Į ją ir toliau keliasi gidų ekskursijos, edukaciniai užsiėmimai, eksponatų duomenų bazės ir pasivaikščiojimai skaitmeninėse galerijose.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Maltos prezidentas nustebo Valdovų rūmų muziejuje radęs žymiausio Maltos dailininko darbą

20240228

Maltos Respublikos prezidentas dr. Georgeʼas Williamas Vella su žmona Miriam Vella, lankydamasis Lietuvoje, pageidavo daugiau pažinti ir Lietuvos istoriją, paveldą, abi valstybes siejusius ryšius. Valdovų rūmų muziejuje svečius lydėjęs gidas dr. Povilas Dikavičius pasakojo apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus ir čia rezidavusius valdovus. Prezidentas maloniai nustebo išgirdęs Lietuvos didžiosios kunigaikštienės, Lenkijos karalienės, Neapolio karališkosios princesės ir Bario bei Rosano kunigaikštienės Bonos Sforcos vardą, domėjosi jungtimis su Italija, Sforcų gimine.

Plačiau

Karalaičio šventojo Kazimiero šlovei

20240301

1604 m. iškilmingą eiseną su popiežiaus pašventinta šv. Kazimiero vėliava, skelbiančia, kad karalaitis Kazimieras (1458–1484) iškeltas į šventųjų garbę, pasitiko angelais apsirengę miestiečiai su rožėmis ir lelijomis rankose. Nuo pirmosios dangiškajam Lietuvos globėjui skirtos iškilmingos procesijos ypatingą pagarbą šv. Kazimierui išsaugojome ir vėlesniais laikais.

Plačiau

Renesanso šedevras – Valdovų rūmų muziejuje

20240223

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių visų laikų italų dailininkų, Renesanso genijaus Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslą „Dievo Motina su Kūdikiu“. Jis eksponuojamas Atkurtų istorinių interjerų ekspozicijoje, specialiai šedevrui įrengtoje erdvėje.

Plačiau

Su muziejaus ekspozicija gali susipažinti ir neregiai. Planuojama daugiau naujovių

20240229

Šiuo metu Valdovų rūmų muziejuje veikianti paroda „Nuo vienaragio iki Trijų Karalių: gotikiniai kokliai iš Valdovų rūmų muziejaus rinkinių“ parengta konsultuojantis su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovais. Parodos kuratoriai norėjo Gotikos epochos interjero puošmenas – krosnių koklius – pristatyti taip, kad ir regėjimo negalią turintys lankytojai galėtų pažinti Lietuvos valdovų gyvenamąją aplinką XV amžiuje. Taip parodoje atsirado iš medžio išdrožtų bei gipsinių matricų, ant kurių užliejus molio senaisiais laikais būdavo formuojami ir degami krosnių kokliai.

Plačiau

Publikuota: 2021-03-16 14:44
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika