Vieno populiariausių XVI a. dvaro muzikos žanrų – madrigalo – raidą nuo Renesanso iki ankstyvojo Baroko atskleis Šeštojo tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio, vyksiančio Vilniuje, Valdovų rūmuose, svečiai – ansamblis „Profeti della Quinta“ iš Šveicarijos. Skambės penki vyriški balsai, tarp jų – net du kontratenorai.
Šeštą kartą Valdovų rūmuose Vilniuje surengtas buvusio Lenkijos ir Lietuvos valdovų dvaro kapelmeisterio, kompozitoriaus M. Scacchi (apie 1602–1662) vardu pavadintas festivalis mini kelias datas. Viena jų – valdovo Žygimanto Augusto gimimo 500-osios metinės.
Šis jubiliejus skleidžiasi per kelias programas, tarp jų – ansamblio „Profeti della Quinta“ iš Šveicarijos „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“, skambėsianti kovo 12-ąją Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje.
Ansamblis „Profeti della Quinta“, susitelkęs į XVI a. ir ankstyvąjį XVII a., į minėtą programą įtraukė madrigalus, sukurtus muzikų nuo Žygimanto Augusto bendraamžio flamandų-prancūzų kompozitoriaus Cipriano de Rore iki Renesanso ribas peržengusio Claudio Monteverdi.
Taigi klausytojai išgirs muzikos kūrinių, skambėjusių Žygimanto Augusto laikais, galbūt girdėtų ir jo paties bei jo mylimosios Barboros Radvilaitės, – juk Žygimanto Augusto motinos Bonos Sforcos (Sforza) dėka to meto Europos muzikinės tradicijos buvo puoselėjamos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dvare.
Prie poezijos žaismingumo derino muzikos eleganciją
Madrigalas – Renesanso laikotarpiu paplitęs polifoninis pasaulietinio pobūdžio kūrinys. Dauguma ankstyvųjų madrigalų (1520–1550) yra keturbalsiai. Amžiaus viduryje nusistovėjo penkiabalsiai, o šešių ir daugiau balsų madrigalai taip pat nebuvo neįprasti.
XVI a. madrigalas buvo ištisinė kompozicija pagal trumpą eilėraštį: kiekvienai poezijos eilutei buvo kuriama vis kitokia muzika, atitinkanti žodžių ritmą ir prasmę. Madrigalų tekstai, kitaip nei frotolos (melodijos su akompanimentu eilėms dainuoti), buvo meniškesni ir kilnesni. Iš pastoralės žanro, kuris tuo metu buvo itin madingas, jie skolinosi meilės siužetų ir erotinių motyvų.
Madrigalų tekstus kūrė žymiausi poetai – Francesco Petrarca (1304–1374), Ludovico Ariosto (1474–1533), Torquato Tasso (1544–1595), Giovanni Battista Guarini (1538–1612) ir kt. Madrigalų kūrėjai stengėsi muzikos eleganciją ar sąmojį derinti su poezijos žaismingumu, orumu ir aistra.
Žygimanto Augusto amžininkas – novatorius
Žygimanto Augusto gimimo 500-ųjų metinių ir jos atgarsių M. Scacchi festivalyje temą atskleidžia ansamblio „Profetti della Quinta“ nariai, pristatydami savo programą ir vieną jos autorių – mūsų valdovo amžininką: „Tai kelionė laiku į XVI a. ir XVII a. pradžią paskui pasaulietinį madrigalo žanrą. Italų madrigalas buvo vienas svarbiausių Renesanso meno žanrų, leidęs kompozitoriams laisviau eksperimentuoti, tekstuose paslėpti reikšmes, kurios buvo netoleruojamos sakraliniuose kūriniuose – motetuose ar mišiose. Išraiškos naujovės, inicijuotos C. de Rore (1515–1565), nutiesė kelią naujai muzikinei kalbai ir pirmosioms operoms.
Šio kompozitoriaus madrigalai balansavo tarp garso gryno grožio, renesansinio idealo ir naujų poezijos perteikimo eksperimentų. C. de Rore muzika F. Petrarcos sonetui „Datemi pace“ (skambės koncerte – red.) yra nuostabus jo nepaprastos muzikinės kalbos pavyzdys: gražus, stebinantis ir kartais neįprastas net šiuolaikiniams klausytojams.
C. de Rore buvo daugelio vėlesnių kartų kompozitorių muzikinis tėvas, pavyzdžiui, Luzzasco Luzzaschi (1545–1607), kuris aktyviai reiškėsi Feraros dvare, viename svarbiausių Italijos Renesanso dvarų muzikos ir poezijos srityje. L. Luzzaschi toliau plėtojo naujausias muzikines idėjas, ir tai gerai girdėti jo madrigale „Quivi sospiri“. Tai retai atliekamas muzikos kūrinys pagal Dante’s „Dieviškąją komediją“ (taip pat skambės koncerte – red.)“
Klausytojams – retai girdimi balsai
M. Scacchi festivalio rengėjai ansamblio „Profeti della Quinta“ vadovą sutiko 2019 m. Europos senosios muzikos tinklo (REMA) renginyje, susidomėjo jų programa, iliustruojančia Europos kultūrinę, muzikinę aplinką tuo metu, kai Lenkijos ir Lietuvos valdovas buvo Žygimantas Augustas, ir pakvietė į festivalį Vilniuje. Tai bus pirmoji svečių iš Šveicarijos viešnagė Lietuvoje.
„Profeti della Quinta“ repertuare – XVI–XVII a. muzika. Ansamblio koncertai – ypač gyvybingi ir ekspresyvūs, sykiu jie rodo autentiško, arba istoriškai pagrįsto, atlikimo savitumus.
Ansamblį Izraelio Galilėjos regione įkūrė dainininkas ir klavesinininkas Elamas Rotemas. Dabar kolektyvas įsikūręs Šveicarijos mieste Bazelyje, čia muzikantai gilina senosios muzikos žinias. Jie kartu studijuoja ir primirštus veikalus, tokius kaip Emilio de’ Cavalieri „Lamentations“ (1600) ir Salamone Rossi „Hashirim asher leSholomon“ (1623) – pirmąją hebrajišką publikaciją apie polifoniją.
Kolektyvas daug kartų koncertavo Europoje, Šiaurės Amerikoje, Kinijoje, Japonijoje, kitose pasaulio šalyse. Ir į Vilnių atvyks iškart po gastrolių Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Beje, ansamblio vadovas E. Rotemas yra senosios muzikos specialistas ir populiarintojas. Socialiniame tinkle „YouTube“ jis turi paskyrą, į kurią kelia savo sukurtus edukacinius filmukus apie tai, kaip suprasti, interpretuoti senąją muziką, kuo skiriasi vienas ar kitas kūrinys, kokia jo istorija, kokios notacijos. Tai gražūs ir aiškūs filmukai, kuriuos gali žiūrėti ir neprofesionalai, kartu juose perteikiamos išsamios žinios.
Vilniuje skambėsiančios programos „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“ penkiabalsė faktūra padalyta vyriškiems balsams: dviem kontratenorams, dviem tenorams ir bosui. Jiems bus akompanuojama kitaronu – savitu liutnios giminaičiu.
„Šis koncertas įdomus vien tuo, kad jame išgirsime madrigalų, kurie kompozitoriams leido drąsias ir eksperimentines mintis plėtoti laisviau negu dažniau užsakomi sakraliniai kūriniai, kurių potekstėje slypi įvairių užuominų, net ir erotinių. Kiekvienas madrigalas – savitas vaidinimas, pasakojantis istoriją ir atskleidžiantis slėpinių.
Šiuos mažus vaidinimus atliks puikūs profesionalai – visą muzikinę tesitūrinę amplitudę perteiks vyriški balsai, tarp jų net du kontratenorai, o tai gana retas atvejis koncertinėje praktikoje: Lietuvoje tėra vienas kontratenoras, ir tą patį labai retai girdime“, – intrigavo M. Scacchi senosios muzikos festivalio koordinatorius Vytautas Gailevičius.
Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba.
Koncerto partneris – Dr Pister Artist & Project Management
Šeštojo tarptautinio M. Scacchi senosios muzikos festivalio programa „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“ – jau kovo 12 d., ketvirtadienį, 19.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. Programą atliks ansamblis „Profeti della Quinta“ (Doronas Schleiferis, Romanas Melishas – kontratenorai, Lioras Leibovicius, Jacobas Lawrence’as – tenorai, Elamas Rotemas – bosas, ansamblio vadovas, Orí Harmelinas – kitaronas).