Praėjusių metų lapkritį Lietuvos ir Lenkijos valstybingumo šimtmečių proga Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaryta didelės sėkmės sulaukusi tarptautinė paroda „Lietuva, Tėvyne mano... Adomas Mickevičius ir jo poema Ponas Tadas“ įkvėpė naujus muziejinius projektus. Tęsiant glaudų bendradarbiavimą tarp šiai parodai poemos „Ponas Tadas“ rankraštį paskolinusio Nacionalinio Osolinskių instituto ir Valdovų rūmų muziejaus, 2019 m. lapkričio 8 d. „Pono Tado“ muziejuje Vroclave (Lenkija) atidaryta nauja tarptautinė paroda „A. Mickevičiaus ir J. Slovackio Vilnius: Vėlinių III dalies pėdsakais“.
„Ši nauja paroda liudija, kad Valdovų rūmų muziejaus ir Nacionalinio Osolinskių instituto bendradarbiavimo istorija trumpa, bet rezultatyvi. Surengta bendra tarptautinė paroda apie poetą Adomą Mickevičių Valdovų rūmų muziejų įkvėpė kitai – nacionalinei parodai apie jo amžininką Simoną Daukantą. Tai buvo naujo tipo parodos, tarsi pradėjusios kitą teminę – ne tiek istorinę, kiek literatūrinę – liniją“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus Parodų ir leidybos skyriaus vedėjas, parodos kuratorius Marijus Uzorka, pridurdamas, kad naujo projekto idėja gimė ne tik tęsiant ir plėtojant „literatūrinių“ parodų tematiką, bet ir siekiant pristatyti gausius Vilniuje esančių muziejų, bibliotekų ir archyvų išteklius, kurie iki šiol buvo mažai žinomi platesnei visuomenei.
Tarptautinėje parodoje iš viso rodoma apie 60 autentiškų unikalių eksponatų, kurių didžioji dalis atkeliavo iš Lietuvos paveldo institucijų rinkinių. Pagrindinė parodos tema – Vilniaus filomatų ir filaretų, turėjusių įtakos poetų A. Mickevičiaus bei J. Slovackio likimams ir kūrybai, byla (1823–1824).
Prieš beveik 200 metų įsteigtos Filomatų ir Filaretų draugijos buvo slaptos studentų organizacijos, veikusios Vilniaus universitete. Caro valdžia sekė draugijos narius, daugelį jų suėmė ir teisė. Tarp tokių draugijos narių buvo ir poetas Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz, 1798–1855), įkalintas Vilniaus Bazilijonų vienuolyne. Vėliau išleistas iš kalėjimo, poetas buvo priverstas visiems laikams atsisveikinti su Vilniumi, savo universitetinių studijų (1815–1819) miestu, kuriame užsimezgė daug draugysčių, prasidėjo jo poetinis kelias, aplankė šlovė, ir išvykti į Rusiją.
Poetas Julijus Slovackis (Juliusz Słowacki 1809–1849) su Vilniumi buvo susijęs beveik penkiolika metų. Čia jis gyveno 1811–1814 m. iki tėvo mirties, vėliau su motina išvyko į Kremenecį ir į Vilnių sugrįžo 1818-aisiais. Po metų pradėjo lankyti gimnaziją, vėliau Vilniaus universitete studijavo teisę. 1828 m. liepos mėnesį, baigęs studijas, jis Vilnių paliko visam laikui.
Parodai eksponatus ir dokumentus skolino keturios Lietuvos atminties institucijos: Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka bei Lietuvos valstybės istorijos archyvas. Parodos „A. Mickevičiaus ir J. Slovackio Vilnius: Vėlinių III dalies pėdsakais“ rengėjai pabrėžia, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugomi filomatų ir filaretų bylos studentų tardymo protokolų originalai, kiti dokumentai Lenkijoje eksponuojami pirmą kartą. Šalia jų taip pat bus rodomi Vilnių ir Sankt Peterburgą vaizduojantys Juozapo Peškos (Józef Peszka, 1767–1831) piešiniai, rankraščiai ir kt. Parodoje taip pat pristatomas režisierės Katarzynos Dudzic-Grabińskos filmas apie poetą A. Mickevičių.
„Pono Tado“ muziejuje Vroclave veikiančią parodą galima lankyti nemokamai iki 2020 m. kovo 1 d., ją taip pat lydės turtinga kultūrinė programa.
