2019 m. lapkričio 6 d. Lietuva patyrė didžiulę netektį – sulaukęs 93 metų, mus paliko vienas žymiausių ir produktyviausių XX–XXI a. sandūros Lietuvos istorikų, tikrasis lietuvių istoriografijos klasikas, vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos rėmėjų, muziejaus bičiulis ir bendražygis Profesorius MEČISLOVAS JUČAS (1926–2019).
Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Apgynęs dvi daktaro disertacijas, kurių viena vėliau buvo nostrifikuota suteikiant habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 1976 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi. Jo mokslinis kelias, prasidėjęs prieš daugiau nei 60 metų, nebuvo lengvas, nes Profesorius sau kėlė ambicingus tikslus – pažinti ir dalytis su visuomene moksline patirtimi apie senosios Lietuvos valstybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – raidą bei lietuvių tautos tapsmą ir savimonę. Jis propagavo fundamentalius rašytinių šaltinių tyrimus, drąsiai polemizavo su istoriografinėmis klišėmis ir nepagrįstomis hipotezėmis. Tęsdamas Adolfo Šapokos darbą, kartu su kitais iškiliais Lietuvos istorikais formulavo lietuvių istoriografijos pozicijas ir kūrė jos tradicijas. Kaip iškilus mokslininkas Jis aukštai vertintas Lietuvoje ir užsienyje, Jo veikalai nuolat cituojami. Mečislovas Jučas buvo ir vienas mylimiausių Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Profesorių, studentams skyręs daug dėmesio ir laiko. 1999 m. Prezidentas Valdas Adamkus įvertino Profesoriaus nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai apdovanodamas Jį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Mečislovas Jučas buvo tylus, bet karštas Valdovų rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos bei projekto šalininkas ir rėmėjas. Būdamas autoritetingas ir vienas ryškiausių mūsų šalies istorikų, jis prisidėjo prie įvairių Valdovų rūmų muziejaus mokslinių, parodinių bei leidybos projektų – ir kaip daugybės „bestselerių“ autorius, ir kaip redakcinių kolegijų narys, konferencijų dalyvis, o kaip konsultantas ir ekspertas įvairiais klausimais talkino ir atkuriant Valdovų rūmus.
Visada pažinome Jį kaip patikimą bendražygį, aktyvų bendradarbį, kurį dažnas sutikdavo daugelyje Valdovų rūmų muziejuje vykusių renginių. Jo šviesią asmenybę plačiajai visuomenei visada primins Valdovų rūmų muziejui patikėti išleisti leidiniai ir ypač – „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai“ (trys leidimai), „Vytautas Didysis“ (du leidimai), „Žalgirio mūšis“, „Senoji Lietuva. Istorijos aktualijos“ etc., taip pat – muziejaus bibliotekai dovanotas asmeninis bemaž 1,5 tūkst. knygų rinkinys, kurio dalis priklausė žymiam lietuvių istorikui Adolfui Šapokai.
Mūsų atmintyje Profesorius Mečislovas Jučas visada išliks kaip iškili ir šiltai bendrauti mokanti asmenybė, gilus mokslininkas, aktyvus Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimo dalyvis, žmogus, daug prisidėjęs prie savo gimtosios šalies praeities, dabarties ir ateities.
Liūdime dėl šios netekties ir reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio dukteriai Aurelijai, artimiesiems, bičiuliams, visai mokslo ir kultūros bendruomenei. Šviesus atminimas telydi Jo vardą ir visus prasmingus darbus.
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė
