Tomos Zarankaitės-Margienės disertacija atskleidžia medžioklės LDK tradicijas

Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus rinkinio saugotoja-tyrinėtoja Toma Zarankaitė-Margienė Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Medžioklės fenomenas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVI a. (1572 m.): socioekonominis, sociopolitinis, mentalinis aspektai“. Šis mokslinis darbas ne tik suteikia informacijos apie XV–XVI a. laikotarpio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo medžioklės organizavimą ir plėtrą, materialinį aprūpinimą, medžioklės formas bei ceremonialą, bet ir atskleidžia visai naują požiūrį į šį reiškinį.

„Šio darbo tikslas – ištirti medžioklės fenomeno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV–XVI a. (1572 m.) socioekonominius, sociopolitinius ir mentalinius aspektus, naudojant analitinį, retrospektyvinį, komparatyvinį bei prozopografinį tyrimo metodus. Iki šiol lietuviškoje istoriografijoje nebuvo kompleksinio požiūrio į valdovo medžioklės ūkį ir medžioklės sampratą, taip pat į šios pramogos vietą valdovo dvaro gyvenime apskritai“, – sako dr. T. Zarankaitė-Margienė. Ji pabrėžia, kad medžioklės fenomeno atskleidimas reikalauja interdisciplininių tyrimų, kadangi daugeliu atvejų vien istoriniuose šaltiniuose randama informacija nėra pakankama visapusiškam temos problematikos atskleidimui.

Mokslininkė keletą metų tyrinėjo juridinius dokumentus, susijusius su medžioklės ūkio administravimo įteisinimu Lietuvoje, analizavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo medžioklės makropasaulio XV–XVI a. (1572 m.) struktūrą ir ją sudarančių objektų tipologiją, nustatė valdovo medžioklės dvarų ir gaudymviečių lokaciją, tyrė, kaip buvo formuojama medžioklės ūkio administravimą prižiūrinčių pareigūnų sistema, kaip ji funkcionavo ir kt.

Susisteminta tyrimų medžiaga išskirta į šešias dalis, kuriose pasakojama medžioklės teisinių bei juridinių procesų specifika, analizuojami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo medžioklės ūkio objektai ir medžioklės dvarų tinklo formavimosi ypatumai, valdovo medžioklės ūkio pareigybės ir jų funkcijos. Taip pat gilinamasi į materialinį valdovo medžioklės ūkio aprūpinimą. Tiriama, kokią reikšmę medžioklė turėjo dvaro kasdienybei ir užsienio politikai. Analizuojamas medžioklės virsmas iš ekonominės būtinybės į valdančiojo elito pramogą.

Dr. T. Zarankaitės-Margienės disertacijos mokslinė darbo vadovė – prof. dr. Irena Valikonytė (Vilniaus universitetas). Disertacijos gynimo tarybos pirmininkas – prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Vilniaus universitetas), komisijos nariai: dr. Artūras Dubonis (Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Jolanta Karpavičienė (Vilniaus universitetas), doc. dr. Eugenijus Saviščevas (Vilniaus universitetas) ir doc. dr. Vacys Vaivada (Klaipėdos universitetas).

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenės gretose – tai jau aštunta daktaro laipsnį įgijusi darbuotoja. Kiti darbuotojai yra apgynę disertacijas istorijos, archeologijos, edukacijos bei biologijos srityse.

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Ukrainoje apdovanojimas „Už intelektinę drąsą“ įteiktas istorikui, muziejininkui Vydui Dolinskui

20241223

Ukrainoje, Lvivo Potockių rūmuose, istorikui, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generaliniam direktoriui dr. Vydui Dolinskui įteiktas prestižinis nepriklausomo kultūrologinio žurnalo „Ï“ apdovanojimas – ordinas „Už intelektinę drąsą“. V. Dolinskui apdovanojimas skirtas už nenuilstamą Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos kultūrinio kraštovaizdžio atkūrimą. 

Plačiau

Vilniaus arkikatedros požemiuose rasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų laidojimo insignijomis

20250106

Valdovų rūmų muziejaus specialistai, pakviesti kartu su Bažnytinio paveldo muziejaus atstovais ištirti Vilniaus arkikatedros požemius, atskleidė daugiau nei prieš devyniasdešimt metų paslėptų Lietuvos ir Lenkijos valdovų regalijų paslaptį. 2024 m. gruodžio 16 d. atverta slaptavietė, kurioje, greičiausiai 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, paslėptos karališkosios insignijos.

Plačiau

Netekome žymios restauratorės Aldonos Skučienės

20250113

Netekome ilgametės Pilių tyrimo centro „Lietuvos pilys“, o vėliau ir Valdovų rūmų muziejaus restauratorės, chemikės technologės Aldonos Skučienės. Velionė buvo viena pirmųjų specialisčių, pradėjusių dirbti Žemutinės pilies kasinėjimuose, tvarkant ir tiriant archeologinius radinius, ypač metalo. 1995 m. A. Skučienė pradėjo vadovauti tais pačiais metais įkurtam Pilių tyrimų centro „Lietuvos pilys“ Restauravimo skyriui, padėjusiam pamatus ir šiandieniniam Valdovų rūmų muziejaus Restauravimo skyriui.

Plačiau

Publikuota: 2018-09-25 10:24 Atnaujinta: 2018-09-26 08:46
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika