Prisimenant vieną ryškiausių Valdovų rūmų atkūrimo bendradarbių

Gabrielius ŽEMKALNIS-LANDSBERGIS (1929–2017)

Lietuva patyrė didžiulę netektį – mus paliko garsus išeivijos žurnalistas, ilgametis Australijos lietuvių bendruomenės narys, Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas ir vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo idėjos rėmėjų Gabrielius ŽEMKALNIS-LANDSBERGIS (1929–2017).

Per ilgus dešimtmečius nei darbais, nei mintimis jis niekada nebuvo palikęs savo Tėvynės – didelė jo gyvenimo išeivijoje dalis visuomet buvo skirta Lietuvai, čia jis nuolat sugrįždavo. Tai buvo tikras kultūros žmogus, asmenybė, kurios siekis buvo puoselėti ir stiprinti ne tik Nepriklausomos Lietuvos, bet ir viso pasaulio lietuvių tautinę bei pilietinę savimonę ir savivertę.

Būdamas entuziastingas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo šalininkas ir rėmėjas, G. Žemkalnis-Landsbergis tapo vienu iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų, ilgą laiką nuosekliai dirbo prezidento Algirdo Brazausko vadovaujamoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijoje, įtaigiu palaikymo žodžiu prisidėjo prie šių rūmų atkūrimo projekto sėkmės.

G. Žemkalnis-Landsbergis nuolat pabrėždavo Valdovų rūmų atkūrimo būtinumą, tad prisimindami jį visada prisimename jo tvirtą poziciją: „Bene „Veido“ žurnale buvo keliamas klausimas, ar reikia Valdovų rūmus atstatyti. Manau, kad tokio klausimo negalima iš viso klausti. Negi galima klausti, ar reikia mylėti savo motiną? Ar reikia mylėti savo valstybę? Tai priimame kaip aksiomą“ (Voruta, Nr. 17 (395), 1999 m. gegužės 1 d., p. 2).

Ir tąkart, 2014-ųjų liepą, kai G. Žemkalnis-Landsbergis su žmona Danute ir bičiuliais – prezidentu Valdu Adamkumi su žmona Alma bei buvusiu klasės draugu Algirdu Biručiu – bene paskutinį kartą aplankė Valdovų rūmus, norėjo pamatyti ir įvertinti kelis dešimtmečius augintą valstybingumo idėją. „Tėvynė turi būti jums dėkinga“, – ekskursijos pabaigoje tada pasakė jis Valdovų rūmų muziejaus bendruomenei.

Ir šiandien mes, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė, išlydėdama į amžinojo poilsio vietą savo Bičiulį, nerasime taiklesnių žodžių. Tėvynė turi būti Jums, Gabrieliau, dėkinga. Jūs visada išliksite mūsų atmintyje kaip iškili asmenybė, aktyvus Lietuvos visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalyvis, žmogus, neabejingas savo gimtosios šalies praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.

Liūdime dėl šios skaudžios netekties ir reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio žmonai Danutei, broliui Vytautui, visai G. Žemkalnio-Landsbergio šeimai ir artimiesiems. Šviesus atminimas telydi Jo vardą ir visus prasmingus darbus.

Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė

Susiję įrašai

Daugiau straipsnių

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

Skaudžios istorijos ir jų pamokos – „Varšuvos-Vilniaus kolokviumuose“

20260604

Valdovų rūmų muziejuje tęsiasi ciklas „Varšuvos-Vilniaus kolokviumai“. Šį kartą apie politiką, valstybių istoriją žinomi rašytojai, teisės specialistai, sociologai ir istorikai diskutuos tema „Karo nusikaltimai be senaties: nuo Katynės iki Bučos“. Diskusija vyks 2026 m. birželio 10 d. 18.00 val. Valdovų rūmų muziejuje.
 

Plačiau

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

Pakeliui į susitikimą su Karavadžu

20260604

Visiems, besilankantiems Valdovų rūmų muziejuje ir skubantiems pamatyti Karavadžo šedevrą „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“, siūlome einant Atkurtų istorinių interjerų maršrutu atkreipti dėmesį ir į kitus antrame ir trečiame aukštuose eksponuojamus paveikslus. Prie su Karavadžo gyvenimu ar kūryba vienaip ar kitaip susijusių meno kūrinių, etikečių stoveliuose, lankytojai ras sudėtus rausvus taškelius – taip sužymėti Karavadžo mokytojų, sekėjų ar jo priešininkų sukurti paveikslai, esantys Valdovų rūmų muziejaus kolekcijoje ir mecenato dr. Prano Kiznio galerijoje.

Plačiau

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

Parodoje – Karavadžo paveikslas, laikytas dingusiu ilgus šimtmečius

20260603

Valdovų rūmų muziejus pristato vieno žymiausių pasaulio dailininkų – Karavadžo (Caravaggio) – kūrybą. Nuo birželio 3 d. muziejuje eksponuojamas Mikelandželo Merizio, geriau žinomo kaip Karavadžas (1571–1610), paveikslas „Šv. Marijos Magdalietės ekstazė“. Tai pirmas kartas, kai Lietuvoje surengtoje parodoje galima išvysti autentišką šio genijaus kūrinį.

Plačiau

Publikuota: 2017-12-11 11:17
smart foreash ccms6
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti lankytojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo ir slapukų politika