Lietuva patyrė didžiulę netektį – mus paliko garsus išeivijos žurnalistas, ilgametis Australijos lietuvių bendruomenės narys, Valdovų rūmų paramos fondo steigėjas ir vienas aktyviausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo idėjos rėmėjų Gabrielius ŽEMKALNIS-LANDSBERGIS (1929–2017).
Per ilgus dešimtmečius nei darbais, nei mintimis jis niekada nebuvo palikęs savo Tėvynės – didelė jo gyvenimo išeivijoje dalis visuomet buvo skirta Lietuvai, čia jis nuolat sugrįždavo. Tai buvo tikras kultūros žmogus, asmenybė, kurios siekis buvo puoselėti ir stiprinti ne tik Nepriklausomos Lietuvos, bet ir viso pasaulio lietuvių tautinę bei pilietinę savimonę ir savivertę.
Būdamas entuziastingas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo šalininkas ir rėmėjas, G. Žemkalnis-Landsbergis tapo vienu iš Valdovų rūmų paramos fondo steigėjų, ilgą laiką nuosekliai dirbo prezidento Algirdo Brazausko vadovaujamoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties komisijoje, įtaigiu palaikymo žodžiu prisidėjo prie šių rūmų atkūrimo projekto sėkmės.
G. Žemkalnis-Landsbergis nuolat pabrėždavo Valdovų rūmų atkūrimo būtinumą, tad prisimindami jį visada prisimename jo tvirtą poziciją: „Bene „Veido“ žurnale buvo keliamas klausimas, ar reikia Valdovų rūmus atstatyti. Manau, kad tokio klausimo negalima iš viso klausti. Negi galima klausti, ar reikia mylėti savo motiną? Ar reikia mylėti savo valstybę? Tai priimame kaip aksiomą“ (Voruta, Nr. 17 (395), 1999 m. gegužės 1 d., p. 2).
Ir tąkart, 2014-ųjų liepą, kai G. Žemkalnis-Landsbergis su žmona Danute ir bičiuliais – prezidentu Valdu Adamkumi su žmona Alma bei buvusiu klasės draugu Algirdu Biručiu – bene paskutinį kartą aplankė Valdovų rūmus, norėjo pamatyti ir įvertinti kelis dešimtmečius augintą valstybingumo idėją. „Tėvynė turi būti jums dėkinga“, – ekskursijos pabaigoje tada pasakė jis Valdovų rūmų muziejaus bendruomenei.
Ir šiandien mes, Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė, išlydėdama į amžinojo poilsio vietą savo Bičiulį, nerasime taiklesnių žodžių. Tėvynė turi būti Jums, Gabrieliau, dėkinga. Jūs visada išliksite mūsų atmintyje kaip iškili asmenybė, aktyvus Lietuvos visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalyvis, žmogus, neabejingas savo gimtosios šalies praeičiai, dabarčiai ir ateičiai.
Liūdime dėl šios skaudžios netekties ir reiškiame nuoširdžią užuojautą velionio žmonai Danutei, broliui Vytautui, visai G. Žemkalnio-Landsbergio šeimai ir artimiesiems. Šviesus atminimas telydi Jo vardą ir visus prasmingus darbus.
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė
