Nuo šiol Valdovų rūmų interjerų ekspoziciją aplankę lankytojai neatpažins kelių trečiame aukšte esančių menių. Baigus Valdovų rūmų atkūrimo statybinėje sąmatoje numatytus dalinius Barokinės audiencijų menės (Sosto salės), Didžiosios renesansinės menės ir Barokinio prancūziškojo audiencijų kabineto dekoro darbus, šių salių sienos ir lubos nušvito karališkomis spalvomis, elegantiškais drožiniais ir paauksuotomis detalėmis.
„Remiantis istoriniais šaltiniais, įvairiais laikotarpiais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniaus Žemutinėje pilyje statybos ir dekoro darbus prižiūrėjo žymūs italų architektai, skulptoriai, akmentašiai, tapytojai ir kiti menininkai. Renesanso laikotarpiu tai buvo architektai ir skulptoriai Baltramiejus Berečis (Bartolomeo Berrecci) bei Džovanis Činis (Giovanni Cini), taip pat iš Lenkijos atvykęs medžio darbų meistras Martynas bei iš Vengrijos atkeliavęs skulptorius Donatas, vokiečių kilmės tapytojai Erhartas Šveigeris (Erhard Sweiger) ir Antonas Vydė (Wiede), italas dailininkas Džvanis da Montė (Giovanni da Monte). Vazų laikais statyboms ir dekoravimui vadovavo architektai broliai Kostantė (Costante) ir Jakopas (Jacopo) Tenkalos (Tencalla), kurie, prieš atvykdami į Lietuvą ir Lenkiją, dirbo prie Vatikano Šv. Petro bazilikos statybų. Žinoma, kad Valdovų rūmuose dirbo ir kitų, dažniausiai Vidurio Europos, kraštų meistrai, menininkai, atnešę į Lietuvą savo šalių madas“, – teigia Valdovų rūmų muziejaus direktorius dr. Vydas Dolinskas, pabrėždamas, kad kuriant ir įgyvendinant Valdovų rūmų menių dekoro programą, vadovautasi rašytinių šaltinių, archeologinių radinių, Lietuvoje ir užsienyje išlikusių autentiškų Renesanso ir ankstyvojo Baroko epochoms būdingų istorinių interjerų pavyzdžiais, mokslinių tyrimų informacija. Tad Valdovų rūmų menių sienos ir lubos pasipuošė Renesanso ir Baroko epochoms būdingomis ryškiomis spalvomis, tipiška polichromine ornamentika, analogiškais paauksuotais drožiniais.
Visų dekoruotų istorinių reprezentacinių menių dekoravimo klausimus svarstė ir sprendė Valdovų rūmų muziejaus Mokslinių tyrimų centro vedėjo archeologo Gintauto Striškos vadovaujama speciali Istorinio reprezentacinio interjero dekoro komisija. Jos nariai: muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas istorikas Dalius Avižinis, Mokslinių tyrimų centro Architektūros grupės administratorė-vyresnioji muziejininkė Rasa Abramauskienė ir jos kolegos dailės istorikė Rita Lelekauskaitė bei istorikas Eimantas Gudas, Lietuvos dailės muziejaus direktorius dailės istorikas Romualdas Budrys ir jo pavaduotoja restauravimui, Prano Gudyno restauravimo centro vedėja restauravimo technologė prof. dr. Jūratė Senvaitienė, Vilniaus dailės akademijos profesoriai – dailės istorikė Aleksandra Aleksandravičiūtė, paminklosaugininkas Jonas Rimantas Glemža ir restauratorius Juozas Algirdas Pilipavičius, dailės istorikė Rūta Janonienė, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Edmundas Antanas Rimša ir Arizonos valstijos universiteto (JAV) architektūros istorijos profesorius Kęstutis Paulius Žygas.
Pirmoji baigta dekoruoti reprezentacinė salė – tai Didžioji renesansinė menė, duris lankytojams atvėrusi paskutinę vasaros dieną. Šios salės dekoras sąmoningai parinktas kiek kuklesnis, nes jos erdvė yra nauja, sukurta sujungiant tris istorines sales. Menės lubos pasipuošė kelių rūšių puošniomis drožtomis rozetėmis, kurių paviršius, taupant lėšas, dengtas dirbtiniu auksu. Taip pat buvo atlikti salės sijų ir karnizo polichromavimo darbai, o sienos išdažytos Renesanso epochai būdinga raudono atspalvio spalva. Šiuo metu šioje salėje rodomas monumentalus lenkų dailininko Voicecho Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“.
Kitos dvi savo išvaizdą radikaliai pakeitusios atkurto istorinio reprezentacinio interjero ekspozicijos erdvės – tai Barokinė audiencijų menė (Sosto salė) ir greta esantis Barokinis prancūziškasis audiencijų kabinetas. Šios salės buvo baigtos dekoruoti praėjusią savaitę ir atsinaujinusios duris lankytojams atvėrė šiomis dienomis. Jų sienos išdažytos ankstyvojo Baroko epochai būdingomis karališkomis spalvomis (raudona ir mėlyna), o Barokinė audiencijų menė (Sosto salė) dar pasipuošė ir itin įspūdingu lubų dekoru. Tai – tikru auksu dengti plafoninių lubų rėmai ir palubės frizas. Sijų paviršiai polichromuoti tamsesniais raudonais atspalviais, išryškinant auksuotas detales. Toks dekoro sprendimas pasirinktas pagal vieną artimiausių analogiškų ir istoriškai pagrįstų ankstyvojo baroko lubų pavyzdžių, išlikusių Krokuvos vyskupų rūmuose Kelcuose (Lenkija).
„Beje, iš rašytinių šaltinių yra žinoma, kas Vazų laikais Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje reprezentaciniuose ir privačiuose apartamentuose drožinėjo plafoninių lubų rėmus ir kas sukūrė bent jau dalį plafonų laukuose buvusių paveikslų. Gali būti, kad pagal garsaus italų architekto Džovanio Batistos Gislenio (Giovanni Battista Ghisleni) eskizus rėmus kūrė medžio drožėjas Gabrielius Lorencas (Gabriel Lorenz), o drobes tapė dailininkas Kristijonas Melichas (Christian Melich arba Maulech). Gaila, bet šių meistrų kūrinių beveik neliko, tad artimiau susipažinti su jų kūrybos maniera nėra galimybių“, – sako dr. V. Dolinskas.
Ateityje barokinių menių lubų lauks dar vienas, greičiausiai pats sunkiausias, dekoro etapas. Tai plafono laukų tapybinių kompozicijų sukūrimas. Šiuo metu tam kaupiama istorinė ir ikonografinė medžiaga, vykdomi moksliniai tyrimai ir medžiagos apibendrinimas, ryškėja istorinės temos, kurios galėjo būti užfiksuotos istoriniuose Vazų laikų plafonuose, buvusiuose Vilniaus rūmuose. Tačiau tapybos darbų tematika bei atlikimo stilistikos galimybės bus svarstomos atskirai.
Užbaigus trečio aukšto menių dekoro darbus ir pakvietus lankytojus pasigrožėti įspūdingais dekoro elementais, Valdovų rūmuose pradėti kelių Gotikos ir Renesanso epochas atspindinčių antro aukšto menių dekoro darbai. Dėl šios priežasties keletą mėnesių muziejaus lankytojai negalės apžiūrėti šios ekspozicijos dalies. Dekoruojamose antrojo aukšto salėse bus kiek modifikuota ir pati istorinio interjero ekspozicija bei patobulinta eksponatų apšvietimo sistema.
Minėtų Valdovų rūmų menių dekoro darbai yra numatyti Valdovų rūmų atkūrimo projekte ir finansuojami iš šiam tikslui skirtų lėšų. Kitų istorinių reprezentacinių interjerų dekoravimo darbus vėliau planuojama vykdyti pamažu atskirai, ieškant projektinio finansavimo ir rėmėjų.
